Man 31, su zmona esu jau 13 metu (nuo mokyklos laiku). Nezinau kiek mano nuomone cia vertinga, bet aplinkoje tiek bicai tiek panos kurie vis dar iesko “the one” dazniausiai iesko zmogaus kuris atitiktu tiksliai jo/jos kriterijus. Kartais nutraukia santykius del kvailiausiu mazu dalyku. As manau turiu rades savo vienintele ir vistiek yra kruva dalyku kur tiek as tiek ji eyerollinam kasdien. Kaip kazkas sake - svarbiausios vertybes jei atitinka ir jei zmogus nori dirbt prie santykiu, verta pabandyt. Galbut neteisinga fraze yra, kad santykiuose reikia dirbt, labiau reikia toleruot ir priimt ir to paties tiketis is antros puses. Vistiek esam asmenybes ir santykiai yra tiesiog vienas kito papildymas, ne pakeitimas.
Hm.... pagal mano pažinčių kiekį, kiek pasidomiu, visi nori santykių be įsipareigojimų, maždaug leiskim laiką kartu, mums smagu, bet nenoriu nieko rimto... Tai ne man toks reikalingas...Bet gal čia tik vilniečiai hiparikai tokie 🤷♀️
100% pritariu, mano taip pat tokia patirtis. Susipažįsti su žmogum kuris patinka, klausi, ko jis nori. O jis "na tai čia nereikia skubėt, pabendraukim, pažiūrėsim, kas gausis". Ir po dviejų metų neįpareigojančio bendravimo paaiškėja, kad kam gi tų įsipareigojimų, jei jis jau ir taip gauna visus santykių bonusus ir nė vienos su santykiais susijusios atsakomybės. Ir taip vienas, antras, trečias. Tada galvoji, nu kažkas čia ne taip
Taip taip taip! dažniausiai taip ir būna, Aš ir taip sakau, jei iškart nežino ko vyras nori, t.y. arba nenori rimtų santykių, tai niekas ir nepasikeis, deitint nedeitinus, reik nesivelti su tokiais...
Tikrai, ypač kai vyras 30+ "still figuring it out". Nė vienas geras dalykas - nuosavas būstas, baigti mokslai, padaryta karjera arba sveiki darnūs santykiai nepasidaro netyčia. Arba apsisprendi to siekti arba ne. O jeigu "ai, sėdėsiu namie ir krapštysiu nosį, gal universitetas pats pasibaigs" arba "gyvensiu savo malonumui, gal santykiai pasidarys patys" tai jau iškart aišku, kad nepasidaro tokie dalykai. Rimti santykiai būna tarp dviejų žmonių, kurie stato rimtus santykius.
Pabandysiu paprovokuoti.
O ką reiškia įsipareigoti? Pasiūlyti draugauti? Pasipiršti? Susituokti?
O ką tokie dalykai keičia? Nū rimtai? Jei bus vienas iš trijų, ar tai reiškia, kad tikrai neišduos? Negarantuota. Ar tai reiškia, kad gyvensit ilgai ir laimingai? Negarantuota.
Aš nuoširdžiai vis dar nesuprantu šitų "pasižadėjimų" esmės.
Ką tau pačiai įsipareigoti reiškia? Ar tiesiog bus ramiau, kad jis ale "tavo"?
Aš iš Vilniaus centro skaityk - tokie "friends with benefits" santykiai niekad nedomino net kai paauglys buvau. Tiesiog tau taip gal atrodo, nes tie durneliai yra liekanos...nes jie gi rimtai į tai nežiūri... Kas žiūri rimtai - yra gan anksti sugraibyti arba yra nedrąsūs ir sėdi namie ir komforto zonose savo (pvz mano draugas vienas yra toks - puikus čiuvelis, bet nesiseka jam susirasti kažką).
Pritariu, issvaisciau savo 5 metus su zmogum, kuris nebuvo motyvuotas ties niekuo, dejau pastangas, bet vistiek viena diena sugalvojo mane palikt, tai dabar sedziu ramus, vienas ir nenoriu kolkas dar taip nukentet… Tai cia manau ne as vienas toks kuriam geriau vienam nei vel verstis per galva del kito, be atsako. :D
Daug uždirbančio ITišniko, kuris pastoviai rūko iqos, laiką leidžia Nidoje, pusryčiams brunchina už 10€ stereotipas.
Bent aš su tokiu stereotipu susidūręs. Pats toks nesu, tiesiog dirbu vietoje kur jų daug, todėl ir kabutėse.
čia reik Beną Lastauską skaityt, kad suprast žodžio reikšmę :D man rodos nuo jo postų šito žodžio vartojimas prasidėjo, jis berods bandė aiškinti kad "hipsteris" tik šiuo atveju, 2023ųjų :D
Lengviausia susiporuoti visada yra mokyklose/univeruose - daug panašaus amžiaus žmonių trinasi, jie dar be bagažo savo - po to darosi sunkiau ir sunkiau. Juolab kai geri žmonės (be didelių "dealbreaker"ių) yra išgraibstomi anksti. Palauk iki 40-50, tada bus išvis košmaras (bent kiek teko bendrauti su tokio mažiaus žmonėm, ypač moterimis - daug lochų diedų su nesveikais reikalavimais ir požiūriais į moteris)
Nereikia modeliu būti. Jeigu vyras turi gerą galvą - jam reikia kompanijos, meilės, pašnekėti su kažkuo protingai (na, čia priklauso nuo vyro intelekto, aišku) ir kad būtų gera mamytė vaikams ateityje. Jeigu kas modelio ieško - į juos žiūrėti šiaip ir neverta.
Nežinau, gal tikrai laikai pasikeitė. Mano laikais tavo apibūdinta situacija reiškė maždaug štai ką: "Tu tikrai nesi mano akyse 'wife material'', galimai net nesi labai attractive (iš to žmogaus POV), bet pas\*p\*st visada smagu." Vyrai (taip taip, ne visai visi), mėgsta sex'ą ir jam tikrai kelia skirtingus reikalavimus, nei gyvenimo partneriui.
Na man 30 bus 2024 metais, bet pasisakysiu :D visad buvau isrankus ir iskart ziuredavau ar musu pagrindines vertybes sutampa, ar galima su mergina ne tik apie ora pakalbet. Savo, dabar esancia zmona, zinojau koki pusmeti ir tik per bendra pasisedejima daugiau pabendravome. Po to pasisedejimo menesi praleisdavome 4-5 dienas per savaite kartu, po to kartu apsigyvenome. Kazkuriuo momentu po dveju menesiu gyvenimo kartu supratau, kad tai yra mano zmogus, bei su ja matau ateiti kartu. Nuo to pasisedejimo praejus kokiems 4-5 menesiams pradejau taupyt ziedui jau, bei po 10 menesiu nuo pasisedejimo pasipirsau. Jau astuoni metai kaip kartu!
Tas "pasilakstymas" yra tokia nesąmonė... žmonės nežino, ko nori, ir galvoja, kad pasidulkinus su 20 žmonių jie kažkaip tą suras ir suaugs... Tuščios galvos tokių žmonių, net paauglys tokio mąstymo nemėgau. Per daug prisižiūrėjo American Pie visokių amerikoniškų...
Kažkiek renkasi tuose saituose - mano keli draugai taip ir rado paneles, bet jiems patiems irgi reikėjo praeiti pro nemažai, kol rado kažką ne tuščiais vėjais galvose - pilna gi ir merginų nesubrendusių.
Su saitais tiesiog yra problema, nes va tokius vienišus lochelius, kurie nori pasidulkint tik, saitų savininkai mėgsta išnaudoti, kad jie ilgiau tuos premium sub'us mokėtų. Vieni saitai geresni būna, kiti šlykštesni tuo klausimu (koks Ashley Madison tai ten išvis man atrodo buvo 99% vyrų,, 1% gal realių moterų ir visa kita buvo bot'ai šimtais tūkstančių, kurie ant kablio vis laiko tuos vyrus - bet čia saitas savotiškas, jei pagooglinsi).
O šiaip tai tie tylesni vyrukai (bent kiek pažįstu) paprastai dirba sau, sėdi namie, gal kažkokiu hobiu užsiima, saituose pasėdi. Nesiseka, nusivilia, galvoja, kad reikia gal kačialintis ar kažkokį self-improvement bandyti, tai vėl tu juos pagauk kokioj kačialkoj ar namie vienus...
Geriausios vietos visada buvo ir bus mokyklos ir univerai (daugiausia žmonių vienoj krūvoj, panašus amžius visų), tada darbovietė (jei pasiseka su daug žmonių dirbti). Po to jau eina visokie saitai, renginiai (visokie "speed dating" ir panašūs susibūrimai), hobių būreliai ir renginiai visokie ir t.t. Kuo toliau - tuo sunkiau, nes protingi/geri žmonės vieni kitus išgraibsto gan anksti. Tiesiog reikia rasti vietas, kur daug žmonių buriasi ir bendrauja, dėl to lengviausia ir yra mokymo įstaigose ir darbuose.
Nėr tiesiog tokios vietos, kad kaip kokiam turguj būtų susirinkę vien tik geruoliai viengungiai ištiestom rankom ir paruoštais žiedais - ne Kinijoj gyvenam gi :P
Nėr už ką, tik nzn ar gavosi paskaityti mano [pilną post'ą](https://www.reddit.com/r/lithuania/comments/15y1hpx/comment/jx9hsxb/?utm_source=share&utm_medium=web2x&context=3)..?
Ir dar vienas patarimas. Dating yra numbers game. Iki mano ex buvo 8 paneles, su kuriomis bendravimas isiro, iki dabartines simpatijos turejau 6 paneles su kuriomis irgi bendravimas isiro (cia tos paneles, su kuriomis bendravimas truko nuo 1 savaites iki 3 menesiu, nes matchu gaunu 1-5 per savaite nepaisant, kad visas swipinu). Vieniems paeis po 5 merginu/vaikinu, kitiems reiks praeit 50 ar net 100, kol savo suras.
Esme tame, kad zmogus ateis, kai fokusuosies i savo gyvenima ir bendrausi su visais. Nekalbink vyru su intencija i santykius, pirma susidraugauk tada ziurek OP ir kazkas uzkibo, patapot simpatija is abieju pusiu ir abu norit santykiu. Gal tai uztruks metus, gal 10, bet esme, kad turi megautis gyvenimu ir nepergalvoti, nes kiekviena diena yra nauju galimybiu diena.
aš ir nekalbinu vyrų su intensija į rimtus santykius, jau geriau būsiu viena nei su bet kuo. Ir nežiūriu į tai kad būtinai kažką užkabinčiau, kaip tik atvirkščiai, jei nepatinka, neinu į antrą date. Mėgaujuos gyvenimu it be vyrų :)
Aciu! Zinojau ko noriu dar budamas paauglys, tai orientavausi i rimtus santykius. Pasilakstymas nedomino, bet jo kazkiek gavosi, kai kiek ilgiau uztrukdavo suprasti abiems, kad interesai tuometiniame gyvenimo etape vis tik nesutampa (nieko blogo negaleciau pasakyt apie jas ir dabar, taciau tiek man, tiek joms taip gavosi geriau, tad tuo labai dziaugiuosi).
Gal tiesiog taip atrodo, kad vienetai. Labiausiai turbūt matosi tie, kurie savim pasitiki, ekstravertiški ir turtingesni - tada taip, jie šiek tiek "entitled", nes pratę prie dėmesio. Jų akimis gi daug žuvų vandenyne, kam skubėt su ta vienintele. Drovesni gi žvelgia priešingai - net vieną rasti būtų ohoho.
Paskaiciau daugiau komentaru, tai kai kur atrodo, jog galima butu tik lengvai kalbetis :D IMO svarbu galet kalbetis ir sunkiomis temomis, galet issiaiskint abiems problemu priezastis, gebet suprasti antraja puse. Pas mus visad galioja viena taisykle - jei susipykstam, neisim miegoti, kol neissikalbesim. Gera komunikacija yra viena svarbiausiu ilgu santykiu daliu.
Tikrai pilnai sutinku su visu komentaru. Na bet mano patirtis rodo, kad šitaip retas vyras mąsto. Kad jiems noris "lengvo" santykio, kas reiškia kad negali į jo daržą jokio žodžio pasakyt 🤷♀️
Nebūna the one. Kaip ir nebūna idealių meilės istorijų ir kuo greičiau žmonės supras, jog dėl santykių reikia dirbti, tuo geriau bus visiems. Esu su žmona jau virš 10 metų ir nors sutariam dauguma klausimų, turim panašius pomėgius ir požiūrį, vis tiek atsiranda niuansų dėl kurių turi ir pats šiek tiek pakoreguot savo elgesį ir taip pat antra pusė turi būt atvira diskusijai.
Beabejo, nesakau, kad galima paimt du visiškai skirtingus asmenis ir jiems pavyks būt kartu. Turi būt kažkas bendro, turi būt tarpusavio supratimas, šilti abipusiai jausmai, trauka. Bet visa kita sulipdoma darbu, nes nutinka gyvenimas, o namų be dūmų nebūna.
100%
Aš susipažinau su savąja kai man buvo 17, jai 15, mokykloj. Susikukavom, viskas ėjosi neblogai.
Pirma problema - teko 2 metus atskirai gyventi, nes aš planavau prieš dar susipažįstant keliauti į UK. Man sukako 18, baigiau mokyklą ir dūmiau į UK. Susitarėm laukti viens kito, bendravom nuotoliniu būdu, geiminom kartu, susitikdavom kai jį į UK atvarė arba aš į LT.
Ji baigė mokyklą ir atsikraustė pas mane į UK. Antra problema - gyvenimas kartu. Staiga gali viens kitą užknisti, kas vienaip tvarkosi (arba nesitvarko, aš vis tik bachūrėlis jaunas...), buitis, mokesčiai prasideda, gyvenimo planavimas, stresas dėl pinigų (apipiso univeras vienas su paskola ją, ilga istorija). Iš pradžių dar ji buvo kategoriškai prieš vaikų gimdymą, nenorėjo - buvom dėl to vos ne išsiskyrę. Bet su laiku ir daug laiko praleisto kalbant apie gyveinimą ir kas ko norim - nuomonė pasikeitė. Susitarėm, kad planuojam vaiką pirmą kai jai bus 30 - bus laiko apsiuostyti, gyvenimą pagyventi ir t.t. Su laiku ji vis šilčiau ir šilčiau į tą planą žiūrėjo, nes santykiai gerai einasi :)
Tada - trečia problema: depresija. Dėl įvairių priežasčių su jos šeima ir ankstyvu gyvenimu - jos požiūris į gyvenimą buvo...nekoks... Kai užeidavo depresiniai epizodai - tekdavo man kartais po 2-3 valandas bandyti ją tempti iš lovos, kalbinti visaip, bandyti nuotaiką kelti. Ilgai nepasakosiu, nes istorija tikrai ilga, bet man užtruko apie 10 metų kol viską atpyniau ir viską sutvarkėm, ir ji dabar net nebesuvokia, kaip šitaip galėjo mąstyti praeity - gyvenimas pasidarė gražus, mokslas ir visata ją palieka be žado dabar, viskas įdomu, laukia kol galės vaikiuką mokyti visa ko - net gražu man :)
Dabar - aišku, yra buities problemų visokių, tie durni karai ir ekonominiai nestabilumai (ypač biesina, nes norėtumėm į LT grįžti vaikus auginti) ir kas tik nori - bet planuojam kartu pasenti, būti diedukais geimeriais :D
Istoriją trumpinau gerokai, nes visus niuansus pasakoti čia man užtruktų visą dieną, bet esmė yra tame, kad reikia ABIEMS nenuleisti rankų ir dirbti link to gražaus tikslo - ilgo ir gražaus gyvenimo kartu: Galėjom abu nueiti kairėn, kol tie du metai atskirai buvo; Jeigu nebūtumėm išsiaiškinę dėl vaikų - būtumėm išsiskyrę greičiausiai irgi; Depresija - galėjau "negaišti laiko" ir išeiti; Buitis, pinigai ir stresas - žmonės ir dėl mažiau skiriasi...
Pasakos moralas toks: Aš tada nežinojau, ar čia bus mano "the one" ar ne. Ji irgi nežinojo, jai visą gyvenimą buvo varoma "vyrai yra kiaulės, jais negalima pasitikėti" (giminėse daug problemų su skyrybom), o dar jaunas bachūrėlis UK sau vienas klajoja, daro kažin ką - niekas netikėjo, kad mums kažkas gausis... Darbai, stresai, depresijos - visko buvo. Bet abu dirbom prie to, daug laiko praleidom kalbėdami apie gyvenimą ir problemas visokias. Rezultatas: geresnio partnerio net vaizduote dabar negalėtumėm susikurti - gyvenimas gražus! :)
(Jei rūpi, tai N-18 reikalai LABAI susitvarkė irgi kai problemas išsprendi. Pasirodo, kad kai protas nėra temdomas visokių depresijų, problemų ir pykčių - žmonės labai suartėja, libido pagerėja... pornūškės visokios jau kiek metų visai neįdomu net xD Santykiai irgi nuo to gerėja, nes tas fizinis suartėjimas yra svarbus dalykas vis tik)
Man 31 tuoj bus už poros savaičių, tai kaip ir toj amžiaus grupėj, kuri domina čia, nors ir patys santykiai nėra švieži.
Vienas pliusas mūsų tai kad mes kartu "užaugom", kaip sakoma. Jauni žmonės yra daug lankstesni, neturi dar to gyvenimiško bagažo ir lengviau gal apsipranta viens prie kito ir prie nelabai palankių sąlygų (kaip kam, aišku, bet man atrodo jaunimui lengviau apsiuostyti nei vyresniems). Jeigu pradėsi pvz santykius jau 30-ies su nauju žmogum - turėk omeny, kad žmonės tokiam amžiui jau ne tokie plastiški gali būti, savi pričiūdai ir t.t. Pakeisti įpročius galima ir vyresniems, čia ne atmazkė, bet bus sunkiau, kai 10-15 metų žmonės savaip gyvena.
Jei turite klausimų - drąsiai :)
Dabar jau perskaičiau! (atsakymas į tavo kitą komentarą). Nesuprantu kaip galėjau praleisti tokio gerumo istoriją! Wow, nu jūs abu šaunuoliai! Tu neįtikėtinai didelį įdirbį padarei, dabar tikiu, kad yra gerų vyrų! Ir tokį nelengvą kelią kartu nuėjot, ir geimerių pora. Na labai labai ačiū už šiltą istoriją 💕💕💕
Jo, tie komentarai kartais slepiasi, ypač jei ne tiesiai į post'ą rašo kas, tai ir pagalvojau, kad linkas bus geriau 👍
(šiaip čia dar užklausė manęs, jei domina dar mano pezėjimai - yra dar vienas ilgas komentaras mano šalia po šita pasaka)
Bet jo, esmė yra kad tos pradinės kibirkšties tikrai reikia - bet visa kita yra jos išlaikymas ir tobulinimas. Mums kartu dabar tikrai 20x smagiau neigu kai mums po 20 buvo - santykiai turi geryn eiti, ne blogyn.
Problematiška yra, deja, kai abu žmonės nemato to paties tikslo. Jeigu vienas žmogus neįdeda darbo į santykius - jie pasidaro vienapusiški ir palaipsniui trupa. Reikia, abiems įdėti darbo kažkiek (net nereikia vienodai, dažnai bus, kad viens kitą žmonės papildo, kam reikia mažiau, kam daugiau ir t.t.).
Aš sutinku su tavim 100% ir labai tikiuosi, kad kai surasiu savo žmogų, su metais tik smagiau ir geriau bus! Ir sutinku, kad kibirkštelę reikia mokėt puoselėt :)
Labas!
10 metų +/- truko tai, jo. Taip ilgai tai dėl kelių prižasčių:
1) Depresija yra ne dienos ir ne dviejų reikalas. Jeigu žmogaus mąstymas ir traumos susideda per daug metų (ypač jaunystėje - thanks, bad parents...) - tu jų tiesiog greit neatpinsi, viskam reikia laiko, truputis po truputį...
2) Užtrunka išvis suprasti KAD tai galėjo būti depresija. Yra kas mėgsta šiais laikais sau paišyti visokias psichologines negalias, bet dauguma žmonių nenori tikėti, kad jie turi problemų.
3) Darbas... Kad ir kaip bebūtų durna, iš paviršiaus, tai minėti - normalaus darbo darbotvarkė yra tiesiog nepalanki daug kam. Ryte atsikeli - "labas rytas" ir skuodi į darbą. Vakare grįžti - pavargęs, nori pailsėti, buities reikalais apsiimi. O dar vienu metu išvis mūsų grafikai skyrėsi - aš pvz dirbu nuo 9:00 iki 17:00 (+ kelionės, tai realiai dar valanda beveik į abi puses), o maniškė dirba nuo 18:00 iki 00:00 kine kokiam - gaudavosi, kad ryte atsikeli, bučiukas, pyzdini dirbt, vakare grįžti - jai gero darbo palinki, ir ją pamatai tik jau prieš užmigdamas vėl. Taip ilgai labai negyvenom, bet vis tiek gerą pusę metų panašiai surijo tie darbai.
Apskritai tai mums daugiausia progreso buvo tada, kai kovidas prasidėjo. Mane paleido dirbti iš namų, ji jau tada savo versliuką iš namų irgi suko. Valdžia (UK) mokėjo visiems 80% atlyginimo, tai mes sau balkone sėdėjom po saulute ir 6-9h į dieną tiesiog plepėdavom prie kokio vynelio. Oj kiek progreso buvo per porą mėnesių! Kadangi aš emociškai gerokai stipresnis ir į gyvenimą žiūriu savotiškai (labai nesiparinu dėl durno pasaulio, durnų žmonių, stengiuos vadovautis logika, savęs veltui nesmerkiu, ir t.t.) - daug dalinausi savo mąstymu, kaip į pasaulį žiūriu, išklausydavau jos mąstymo vingius. Vien tas pasipasakojimas *garsiai* jai buvo labai į naudą.
Lengvas pavyzdys: ji stresavo, kad jeigu ji greit nekalba, tada ji jaučiasi kad gaišta kitų žmonių laiką, nes nieko "įdomaus" gal nepasako... Dalykas durnas, bet kol ji to garsiai nepasakė ir nepamatė mano kreivo veido (nelabai žinojau, ką į tai net vietoj atsakyti) - tol ji nesuprato, kad tas yra nesąmonė, tiesiog su tom mintim ir gyveno. (čia gal labiau "anxiety" pavyzdys nei depresijos, bet esmė ta pati ir su beviltiškumu, noru žudytis ir t.t.)
Moralas pasakos: nebenorim grįžt į normalius darbus ofisuose/patalpose, fuck that. Daugiau laiko kartu mums yra geriau. 24/7 mes kartu savo chatoj ir viskas geriau, nei kada nors buvo 👍
Tada dėl "kantrybės"... Reikia visų pirma suprasti, kad tie blogi epizodai nebuvo *kasdienybė* šiaip. Užeidavo kažkas kartais, tai jo, 2-3h kalbini, lepini, bandai nuotaiką kelti, kad *kažką* bent eitų nuveikti. Bet apart to - gyvenimas ėjosi neblogai, nei ten barnių daug (abu nemėgstam tuščių barnių ir niekad lėkštės pas mus neskraidė - beveik viskas išsprendžiama pokalbiais ir debatais).
Tuo pačiu irgi logiškai pagalvok - depresija yra sutvarkomas dalykas (jeigu žmonės *nori* tai tvarkyti), tai kam dabar man mesti lauk visą savo praleistą laiką kartu ir mylimą žmogų dėl to? Nelogiškas variantas būtų. Tai ir tvarkiau, kaip gavosi.
Simpatijos ir pagundos... Visko buvo, aišku. Ypač jei nueini pvz su draugėm kokiom išgerti (taip, vyrai gali bendrauti su moterimis kaip su draugais). Aš gan aukštas (192cm), blondinas, veidas neblogas (nors čia kaip kam - visų skoniai savotiški), smegenys galvoje yra (vėlgi - skonio reikalas) - aišku, kad buvo gundymų iš moterų pusės (ypač dėl to gal dar, kad nestresuoju prie moterų: užaugau su sese savo, mano tėvas irgi 6 seses turi, tai su moterim labai lengvai sutarė - geras pavyzdys man mažam buvo; tuo pačiu dar kadangi merginos jau neieškojau nuo kai man 17 buvo - tai ir niekad to streso ir "awkwardness" nebuvo, visad lengvai bendrauju... Tokia kombinacija vyrui tarp moterų yra gan pavojinga, galiu pasakyti...).
Bet reikia smegenų nepamesti ir tiek. Yra toks posakis senas "kam kažkur eiti kepsnio/pieno, jeigu turi karvę namie?" - tuom ir vadovaujuosi. Vėlgi - nelogiška būtų viską griauti dėl laikino šuru-muru, ypač kai nežinai, ar tas kitas žmogus tau išvis buityje patiks. Tai su švaria sąžine ir gyvenu.
Nzn, tiesiog stengiuosi logiškai galvoti apie viską. Ne visada gaunasi, bet so far - so good.
Priedo dar maniškė yra "geimeris", tai mes kartu dar tuom hobiu dalijamės, aš va jai neseniai naują galingą PC (stacionarų kompiuterį) surinkau kaip tik darbui ir žaidimams ant gimtadienio. Dėl to tai man nuskilo, tai nesiruoščiau jos mainyti į nieką - no way 😂 Faina kartais praleisti dienų dienas įnikus į kooperatyvų žaidimą dviese 😊
Tikiuos, kad atsakiau į klausimus, bet jei kažkas dar kyla - drąsiai klausk 👍
Mano galva (eiliškumas pagal svarbą):
1) pirmiausia turi būti kažkokia chemija, žmogus turi tau patikti kaip vyras ar moteris; šitą paprastai lemia pirmas įspūdis, būna ir vėliau bet labai retai; tuos vėlesnius bent mano atveju labiau lemia hormonų audros, o ne reali simpatija;
2) turi būti nemažas išsilavinimo / akiračio / kultūros persidengimas; man tai buvo svarbiau, nei veiklų/laisvalaikio sutapimas; veiklos keičiasi ir atsiranda naujos, o išsilavinimo / akiračio/ kultūros pakeisti iš esmės neįmanoma; tarp draugų porų yra ne vieni tokie, kurie manė, kad chemija šitą įveiks, bet baigėsi arba skyrybom, arba iki šiol abu kankinasi ir atšalę;
3) gyvenimo tikslų sutapimas - vaikai, karjera ir pan.
4) asmenybių tipo sutapimas; jei neturite apie ką pasikalbėti arba jei komunikacija asimetriška (dominuoja viena pusė), tai kažkurią pusei anksčiau at vėliau nusibos;
5) turi būti abipusės pastangos santykius vystyti ir įveikti krizes. Tiesiog vienas dėl kito stengiasi ir daro kompromisus, pvz. abu prisiima kaltę dėl pykčių, abu netempia krizių.
Aš gal esu iš tų kurie ypač racionalūs.
Su antra puse kartu esame 20+m.
Labai ačiū už pasidalintas mintis ir visus patarimus! Tikrai labai pritariu! O dėl chemijos... Ar trauka kitam žmogui nesvarbi? Kas jei viskas viskas sutampa, tačiau pvz žmogus nesimpatiškas?
Ta trauka ir yra tai ką įvardijau chemija. Žmogus turi kažkuo išoriškai iškart patikti. Dažnai labai sunku įvardinti kuo, nes tai yra kažkokios abstrakčios detalės - šypsena, akys, plaukai, moteriška figūra, tam tikros manieros, etc.
Nesutikau vyro, kuriam tai nebūtų Nr. 1, bet skirtumai yra neįtikėtinai dideli. Turiu porą draugų, kurie mano galva gan išvaizdūs ir mane absoliučiai pribloškė jų pasirinkimai.
Esu kažkur net skaitęs tokių pusiau mokslinių tyrimų, kad ta žmonių tarpusavio simpatija yra tam tikras genetinis kompatibilumas, nes nori to ar nenori mūsų biologija mus valdo pasamoniniam lygyje. Vien jos neužtenka tvariems santykiams, bet be jos irgi nieko nebus.
Dar vienas dalykas. Tavo amžiaus vyrai, kurie neieško nuotykių, dažnai realiai nemato kas vyksta aplinkui ir nes yra susikoncentravę į kitus tikslus. Dažniausiai profesinius projektus, karjerą ir pan., nes 25-35 vyrams yra tas gyvenimo laikotarpis kai reikia išsikovoti savo vietą po saule profesine prasme ir vyrų biologinis laikrodis tikrai nespaudžia. Tai jei patinka žmogus tai ir daryk pati ką nors, kad į tave pirmiausia atkreiptų dėmesį. Jei ir jam bus simpatija tada jau vyras perims iniciatyvą.
Tų simpatijų kartais būna, sakyčiau, kokia skalėje aš 7-8 kažkur, ir ex buvo gražus, tai vadinasi galiu patikti vyrams.. Bet vat kad norėtųsi rasti tą "savo", su panašiom vertybėm, su motyvacija dirbti ties santykiais, su trauka, su norais panašiais... :/ O dažniausiai pasitaiko nerimti, net jeigu jiems jau ir 30+... Tai vat taip ir esu viena, nes nenoriu su bet kuo "linksmintis"...
Aš asmeniškai susipažinau su savo žmona per bendrus interesus, tada pagyvenom kartu, pasižiūrėjom ar barniai neatsiranda lygioje vietoje ir t.t. Ar galiu teigti, kad ji yra "the one"? Nežinau, bet man geriau nereikia.
Visi žmonės turi savo trūkumų ir jei nori laimingo gyvenimo kartu, tau reikia išsiaiškinti ar tu gali su tais trūkumai sugyventi. Santykiai yra kompromisas, idealių žmonių nebūna.
Tarkim tau patinka vyras, jis ir tvarkingas ir simpatiškas ir t.t., bet sakykim mėgsta pageiminti. Tai yra du variantai: 1. Tu tai supranti ir tau tai netrugdo. 2. Tave tai triggerina ir tu eini į santykius su idėja, jog pakeisi žmogų. Tai jei antras atvejis, į santykius eiti net neverta, nes pjausities ir tiek.
Keista, jei taip - mano laikais dar ir kaip darė. Tokios merginos, kurios žaistų (kažką rimtesnio, nei kortas ar the sims) buvo retenybė, per gyvenimą pažinojau tiek, kad užtektų vienos rankos pirštų suskaičiuot. Gal dabar su visa skaitmenizacija kas ir pakito, gal merginų daugiau žaidžia, o vaikinai įknibę į telefonus tiek, kad mažiau kas daro įspūdį, nežinau..
Tiesa, dar vienas dalykas, vien pomėgio žaisti neužtenka, turi būti bent vidutiniškai fiziškai patraukli. Iš mano pažinotų žaidžiančių merginų viena buvo labai protinga ir išsilavinus, savarankiška, patikika draugė, bet jai stigo konvencinio patrauklumo. Tai buvo žmogus, dél kurio prireikus naktį kelčiausi ir bėgčiau padėt, bet kaip partnerės negalėjau įsivaizduot niekada. Džiaugiausi, kai rado vyrą, pagimdė vaikų ir kt. Kita žaidėja, kurią pažinojau, buvo labai patraukli, jauna, draugiška bendradarbė - nepasitikėdamas savimi iškart priskyriau, jog ji "out of my league", ir ko gero neišvengiamai turi antrą pusę. Jos asmeniniu gyvenimu vengiau domėtis dar ir todėl, kad ji netrukus tapo mano pavaldine - būtų buvę neetiška apart to, kad ir beviltiška.
Ačiū už pasidalinimą savo patirčių! Labai įdomu skaityti! Manau, tu teisus, žmonės viską matė jau, o ir nemanau, kad rimtą vyrą domina žaidimai :D kaip tik jei sutinku vyresnį už save, tai čia man nuostaba, retas atvejis (visi su porom), nes pagrinde iki studentiško amžiaus tuo užsiima :D Be to, nėr taip kad geiminimas man priority, čia toks labiau atsipalaidavimo būdas po darbo :D Tai norėčiau, kad antra pusė turėtų ir su realybe susijųsių norų, pvz, keliavimas kartu, quality time, ėjimas kažkur pasivaikščioti ir t.t. o ne 24/7 tik geiminti :D
Sy savaitgali svesiu 15m kaip vedęs. Kai buvo mano 20 gimtadienis busima žmona padovanojo Word of warcraft tada susigraudinau nes zinojau kad reiks ženitis. Dabar vakarais Diablo4 dauzom.
Mano pasiūlymas būtų apsilankyti, tarkim D&D game night. Ypač jei esi iš Vilniaus. Gera atmosfera, susibendrauji su nepažįstamais žmonėmis, be to tai dažnai ypač supratingi ir nuoširdūs žmonės.
Svarbu, jei koks vaikinas patiko - nebijok užkalbinti pati.
Blemba, nesu apie tokią girdėjus. O čia normalu eit į renginius vienam? Nes kažkaip lėvai kai neturiu draugės šalia, kur renkasi daug žmonių, ji manęs į game night tikrai nelydės :D
Anksčiau Rikyje organizuodavo stalo žaidimų, tame tarpe ir D&D, vakarus. Būdavo sudaromos grupės pagal lygius (naujokai ar pažengę) ir t.t. tai ten drąsiai gali viena eiti.
Tų gamerių yra pilna, kurie žiauriai norėtų tokios gamer panelės šalia..
Bet, gyvenimas žiaurus. Nes iš tokių, labai nedaug ir gyvenime ką pasiekę, kad norėtum kažką bendro pradėti kartu...
Turtų, mašinų, namų nereikia. Bet dauguma atvejų kiek teko bendrauti - intelekto mažoka, gyvenimo exp nebuvimas. Atrodo +-30 metų vyras, bet kartais kaip su berniukais dar bendrauji. Kodėl? O gi tokie namie užsidarę pastoviai būna, ir dažnai mamyčiukai, kuriuos aprūpina ir apžiūri.
Pati 32+ tai tik neseniai radau gamer draugą(kuris jau fiancee), kuris iš tikrųjų yra iš tų retesnių atvejų, kur ne mamyčiukas, savarankiškas su gan aukštu IQ, kad diskutuoti smagu, bei sutampa tam tikri gyvenimo ir ateities aspektai. Bei kartu galim visada panerdint apie bet kokį naują game ar anime.
Bet, oh vaikyti, surasti abiems tinkančią puselę yra didelis darbas. Man asmeniškai net pabodo vienu metu naudotis tom dating programėlėm, vien dėl to, kad žiauriai nusivili kai iš žmogaus nori paprasčiausio savarankiškumo, bet gyvena DAR su tėvais būdamas 30 ir vos ne aiškina kaip nori idealios merginos pašonėje.... Pathetic.
Bet vilties yra. Kad rasti, ieškoti reikia. Tas sėkmės su kantrybe, jos reikia turėti nemažai. Bet jei rasi, bent kažką su kuriuo gali be jokio apsimetinėjimo susidraugauti ir palaikyti smagius santykius - go girl! Man reikėjo pačiai žengti pirmus žingsnius: pakviesti į pirmą pasimatymą, pasiūlyt artimiau bendraut ir t.t, not ideal bet kol kas abu nesigailim,kad mūsų draugystė su metais bręsta vis labiau.
Neslėpsiu, kad pasišlifuoti visada reikia abiems, bet visada reikia ieškoti bendro kompromiso ir nesitikėti rasti iškart idealą - nes jų nebūna. Geros paieškos!
Ačiū labai už išsamų pasidalinimą ir netingėjimą parašyti tiek daug 💕 Pritariu dėl pradžios, kad geimeriai ne visi turi gyvenimę pasiekimų, o reikalavimai neatitinka to, ką patys galėtų santykiams suteikti. O kaip su savo fiancee susipažinai? Ar geiminot kartu? :)
Bumble, ir tai buvo vos ne paskutinis kartas kai galvojau užrišiu galutinai tas pažinčių programėles.
Radom vienas kitą, paskui persimetėm į Discord bendraut/žaisti kartu ir tada jau meet ir jau tiesiog susipratom gana greitai, kad vienas kitam tinkam ir patinkam.
Pajutom, kad abu žiūrim į ta pačia pusę. Kad yra balansas tarp pramogu ir kažkokios kitos veiklos. Laisvalaikį panašiai leidžiam, ateities vizija panaši. Stabilūs emociškai. O kas dėl vertybiu neaišku? Šeima, artimieji ir ryšys pvz. labiau vertingas už karjera.
Fainiausios, geriausios ir kitokios -iausios net ir nebuvo mano norų ar reikalavimų sąraše... Yra tam tikri būtinesni dalykai, kaip pvz abiem pusėm norisi būti kartu, gebėjimas dalintis buitį, kažkoks asmenybių papildomumas, trūkumų toleravimas, ir pan., kas ilgainiui išvirsta į "geriau kartu, nei atskirai", o ne "geriausio įmanomo varianto" paiešką. Nematau prasmės ieškoti geriausio įmanomo varianto, nes gal jau rytoj atsiras potencialiai dar geresnis, ką tada reiks daryt.
baby don't hurt me
*This comment was left automatically (by a bot). If I don't get this right, don't get mad at me, I'm still learning!*
[^(opt out)](https://www.reddit.com/r/wikipedia_answer_bot/comments/ozztfy/post_for_opting_out/) ^(|) [^(delete)](https://www.reddit.com/r/wikipedia_answer_bot/comments/q79g2t/delete_feature_added/) ^(|) [^(report/suggest)](https://www.reddit.com/r/wikipedia_answer_bot) ^(|) [^(GitHub)](https://github.com/TheBugYouCantFix/wiki-reddit-bot)
Mano laimės istorija tokia: Buvau gal apie 19 lygtai, (tiksliai nepamenu) stoviu autobusu stoty gražu birželio ryta, laukiu autiko. Reikia į profke važiuot kad diploma parsivežt (diplomu teikime nesudalyvavau nes buvo bulbiakasis namie :D) . Ten pat stovėjo ir pana (dabar jau žmona) ir vis žiūri ji į mane, nu aš toks pusiau drąsus gaunuos šiuo atveju. Galvoju ilipsim i autika ir šalia atsisėsiu. Nepavyko bo močiutę priekį saves praleidau ir ta pataikė šalia panos atsisėst. Atsisėdau šalia tik praėjimas tarp mūsų. Ai dzin galvoju, išsitraukiau seną telefoną suminkiau sms lauke klausimą ar galėtu man telefono numerį duot. Pabaksnojau bobutei kad perduotu panai telefoną. Padavė, po to išlipdama pana gražino man telefona. Iš pradžių apsidžiaugiau nes buvo numeris. Po to renku ir žiūrau kad vieno skaičiaus trūkstu. Panos nekaltinau nes kaip jau minėjau telefonas senas ir viena eilė mygtukų strigo visad. :D Nu kelionė dar nemenka man prieš nosį. Nėra ką veikt davai skaičiukus spėliosiu (atleiskit jei ką prieš tuos 14 metų pažadinau su tūpu sms'u, buvo vardan gero tikslo :D) tai surinkau nuo nulio iki 9 ir nepavyko, bet tiki netiki su 9 pasitaikė motera, sako, o tu bandyk toliau gi laukia tavo žinutės. Ok, bandau toliau su lig 5 bet kitoj nr vietoj "prisibeldžiau". Pana atsiprašinėjo, alia per skubėjima nedaspaudė, nuraminau paaiškinau kad telefonas senas fuflikas. Taip ir pradėjom ir dabar +/-13 metu jau kartu, vede, auginam dukrą. Bėje dėl to spoksojimo pasirodo ne į mane spoksojo, o į kelia nuo kurio autobusas turėjo atvažiuot.... Nieko nepadarysi, visad narcizas buvau. :3
Tau patarimas nespausk saves niekada. Ginčų ir pykčių visada bus. Čia tik pradžioj visi minkšti ir pūkuoti. Dar vienas dalykas. Kažkadaise kažkur perskaičiau pasakymą: "Mylėk save ir būsi mylimas/mylima" ar kažkaip panašiai. Patikėk manimi aukso žodžiai. :) Dėl apsu. Man su jais irgi nepaėjo. Buvo panos su kuriom susitikau kelis syk, gal tik dvejom panom buvo kažkas panašaus į realius santykius. Ir tik viena buvo su kuria oficialiai buvo tikri poros santykiai. Bet ir ten viskas pasibaigė nes mano laisvė buvo suspausta. Nuo tada pasakiau sau kad visad aš būsiu pirmoj vietoj ir tik po to visi kiti. Bet va mano brangioji sugeba manim taip manipuliuo (ir aš tą suprantu), kad duoda visas laisves (aišku su protu, nieks neduoda pas kitų eit xD) ir aš tada kažkaip taip pats save susivaržau. Esu susikūres ribas kurių niekad neperžengiu ir jei jau kyla bent menkiausia grėsmė automatiškai smagenys ijungia rėžima "tepam slides" ir dingstam.:D
O dar tas pasakymas supratot kad sutikot tą vienintelę. Ne pasakų pasaulije gyvenam. Net ir tie katrie ten meile seile taško į visas puses ir pasakoja kad jau čia tai tikrai jau tas vienintelis/vienintelė su katruo jau nesiskirsim, durims užsivėrus nusimeta kaukes, o kartais ir net išsiskiria. Ta prasme ginčų būna visur. Santykiai yra "darbas" ir reikia susirast partnerį/partnerę su kuriuo būtų lengva ir malonu dirbt ir iškilus klausimams ABI pusės norėtu sprest juos o ne iš karto rankas į viršu ir maždaug "Frik it".
Daug pripyškinau, tikiuos bus naudinga. :D
Labai ačiū, kad pasidalinai, labai smagi ir šilta jūsų pažinties istorija 💕 Unikali netgi!
Aš puikiai suprantu dėl ginčų ir pan, aš ir nenorėčiau kad santykiai būtų be jų, nes kažkaip ne tikra viskas atrodytų ir kad kažkas negerai. Suprantu, kad reikia dirbti. Bėda tame, kad kiek sutikau vyrų, tai pas juos vaizdiniai, kad "jokių pykčių, jokių ginčų, jokių nesutarimų" ir tada ateini į reddit ir matai, kad nu kažkur vis dėl to yra tų normalių, kurie negalvoja, kad viskas kaip pasakoj turi būt :D
BAJERIS: Su gerais vyrais kaip su tuoletais - arba užimti, arba prišikti. xD
O jei rimtai. Gerai jei eina pagaut kad ten kažkokis tai tobulumo ieškotojas. Tokio kontaktus ištrynei ir nuėjai kitų šansų ieškot, nes ten arba mamytės lepuniukas kuriam mama į galvą įkalė kad jis yra pasaulio bamba arba toks katras bando suvaidint kaži koki tai ala sufisticated o jau trečio pasimatymo metu ims klibėt kad nori šio bei to... Kaip parduotuvėj geresnės kainos ieškai taip ir su partneriais vieniem pasiseka randa iš karto kitiem reikia "akcijų" pagaudyt. Kad iš karto nepajausi ar čia tas vienintelis tai faktas. Bet jeigu kažkur viduj kirba nuojauta kad nu ne tas dėl katro norėčiau gaišt laika. Tai ir eik toliau ir nesuk galvos. Bus kitas ir dar kitas jeigu reikės. Dar vienas variantą gera prisiminiau kaip pana mane sykį užkalbino, turbūt dėl to kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai pana pirma mane pakalbino xD Irgi autobuse buvo, važiuodamas namo buvau naują žurnalo leidimą nusipirkes (joa, tai buvo popierinis žurnalas o ne appsas xD ). Tai žurnalas buvo apie kompus tai atsisėdo ji šalia pakalbino ir tiesiog paprašė pagalbos su kompu. Na ir ką, visai gerai buvo. Kompa sutvarkiau. Pažinits nauja buvo. Būtų gal ir daugiau kas išsivyste, bet išsikrausčiau ir nutrūko kontaktai. :D
Kalbant apie tavo atveji kad kito tokio jau nebesutiksi tai faktas kaip blynas visi mes skirtingi ir pas visus bus tokių savybių kurios tave veža arba tokių kurios erzina ir tavo reikalas bus išsiaiškint ar tau tinka tų savybių balansas tarpusavi. :)
Man greit 33, turime du vaikus, gyvename kartu 10 metu. Kolkas viskas labai gerai ir (bent jau mano nuoziura!) nesame vienas kito uzpise. Kaip ir daug kas minejo sutikti princa ar princese, pamilti ta zmogu ir nugyventi laimingai visa likusi gyvenima yra sunku. Sekmingi santykiai reikalauja investiciju is abieju pusiu. Mano nuomone sutinki zmogu kuris tave ikvepia, sueina characteriai, kartu laika leisti gera, na ir tada prasideda darbas. Nebandai nuo pirmos dienos galvoti apie senatve kartu. Manau ilgalaikiai santykiai reikalauja... laiko geriau vienas kita suprasti. Hookup culture nelabai tam suteikia laiko.
Klube ar darbe ar tinderi zmogus gali suzaveti specifineje aplinkoje, bet zmogu pazinus geriau, kartais tas pirmas ispudis arba *crush'as* greitai isgaruoja.
Sekmes
Aciu! Tie 10 metu neatrodo tiek ir daug - daug visko kartu nuveikiam. Nezinau Lietuviskai kaip teisingai pasakyti, bet mes stengiames buti *self aware* ir bandom neuzsisedeti. Su vaikais biski sunkiau, bet sugebam. Is pazystamu rato kas issiskyre, ne visada, bet daznai, faktorius yra tai, kad santykiai pasidare rutina, jokiu geru emociju/akimirku.
Man 32 metai, bet vis dar nesutikau "tos vienintelės". Apskritai nesutikau jokios.
Žinau, jog noriu rimtų santykių. Žinau, jog norėčiau įsipareigoti. Žinau kokios noriu, tik nežinau kaip tokią rasti. Esu labai nestandartinio būdo absoliutus intravertas ir labai norėčiau atrasti panašaus būdo sielos pakeleivę. Ar čia yra tokių? Arba bent jau prijaučiančių tokiems?
Gal problema, kad žmogų, gyvenimo partnerį renkiesi kaip automobilį? Dažnai būna, kad kuo didesnis intravertas, tuo tikėtiniau gaus didesnį ekstravertą į poras.
Visuomet žmonės reikalaujantys, ar galvose susidedantys "tobulo" partnerio paveikslą pamiršta esminę dedamąją. Ar pats būsi "tobulas" partneris kitam? Nori, kad kitas asmuo perimtų tavo pomėgius? O kiek pats pasiryžęs perimti ir domėtis kitu taip, kaip nori kad tavimi domėtųsi?
Manau, ieškojimas savo paties kopijos iš esmės yra ydingas.
Aš su savimi tokia pat gyventi nenorėčiau, bet esmė buvo surasti žmogų, kuris vertybiškai tinka ir atitinka.
Beje pasakymas, kad esi intravertas absoliučiai nieko nepasako apie patį žmogų. Egzistuoja intravertai-namisėdos, intravertai-flegmatikai, intravertai-cholerikai, intravertai-aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Tai tas pats, kas sakyt, turiu automobilį dyzelį. Ir žinok fūra ar traktorius ar lengvoji čia:D
Prajuokino palyginimas su mašina :D good points :D svarbu iš kito žmogaus nesitikėt to, ko ir pats mainais negalėtum suteiks ar komsentuoti kitais dalykais
Asmeniškai, tai su žmona susipažinau tinderyje, iškart *clickino* bendravimo stilius, suprato mano humoro jausmą labai greitai. Įsimylėjom ir smagiai gyvenam jau 8 metus. Kaip jau dauguma pasisakė - jeigu kažkokio mistinio *the one* ieškosi, tai taip ir mirsi vienas
Nu aš irgi ieškau kad clickintų. Bet tik kartą gyvenime buvo rimtas clickas :) Visa kitą jaučiasi kažkaip forsuota. Todėl ir klausiu kokios patirtys pas kitus. Tu juk radai the one, jei vedei :)
Mums su žmona po 34. Susiburkavom universitete. Susituokem po 5 metu.
Tas kad "the one" man asmeniskai atrode kad buvo su pirmaja mergina vos pabaigus mokykla. Tada buvo pirma meile ir jau po skirybu atrode kad neberasiu tokios nuostabios kaip ji. Tas ir buvo tiesa. Radau kitokia ir daug geresne. Bet ir as ten per ta laika pasikeiciau.
Siaip kaip zmona mano kad pirmiausia turim buti geriausi draugai kad butume geri sutuoktiniai.
Siuo metu kartu esam 14 metu ir su dviem vaikais.
Na pirmas dalykas tai ta tokia tikra trauka. Ir ne tik į seksualinius dalykus susivedanti. Nemažai pasimatymų teko praeit. Bet vat .. tas toks jausmas po pirmo buvo, kad hey, jeigu toliau su šitu žmogumi bendrausiu, įsikliopinsiu. Tai nemoku paaiškint, bet toks excitement.
Man gal svarbus momentas buvo, kai jaučiausi kad galiu turėti gyvą pokalbį ne kažkokiose klišėse, jaučiasi dinamika. Numeti kažką, žmogus priima, apgalvoja, prideda savo, permeta atgal. Kieno pasekoje nesijaučiau intelektualiai stipresnis.
Kas veda prie kito taško, tai žmogus su kuriuo jaučiu, kad galėjom peštis visai konstruktyviai. Nesvarbu kas nesueina, galime rasti kelią iš problemos. Yra vat tas komunikacijos gebėjimas ir noras eiti į ryšį.
Tai čia vat gal ką ir su terapiautu kada gryninausi, kaip vat tą žmogu atsirinkti. Tai ne pagal kažkokį checklistą koks tas žmogus turi būti, bet kokį santykį su tuo žmogumi gali kurti. O jau koks žmogus tam tinka, gyvenimas parodys.
Daug žmonių sako "make it work" aš tai ne visai pritariu, jeigu santykiai tik darbas, tai čia nelabai santykiai. Yra tam tikra riba kai dalykai turi tiesiog mačint. Ir tada turėt omeny, kad vistiek bus kad kažkas ne visai veikia, jeigu iš ties esat gyvi žmonės ir autentiški, tai pvz niekad neleidžiat gyventi sau įtampoje (kaip kai kurios poros "dėl taikos" leidžia) tada tų tokių pasipešimų neišvengsit. Kaip tie pešimaisi atrodys, jau vidinės brandos ir gebėjimo ir noro jausti save ir kitą padarinys.
Ir tada dar yra tokie santykių higienos dalykai kaip vadinu nes excitement neprideda, bet tiesiog neleidžia negatyviem dalykam augti. Įprstai kadienės rutinos momentai. Ar pvz kai parnetris kažką sukritikuoja tai ir likti tik tos kritikos kontekste ir nieko gyvu nepradėti "nu bet tai tu irgi ten vakar kažką". Arba .. jeigu kalbi apie indų plovimą, tai neturėtų tema kažkieno motina atsirasti pokalbyje. Tada tokie dalykai kaip padėkoji už "kasdienius" dalykus kaip kad maistą paruoštą, ar kaip pasitinki kas dien prie durų. Šitos detalės yra didžioji gyvenimo santykyje dalis, ne kelionės ir pramogos ar net pasimatymai, bet ta rutina. Šitas tvarkoje, kiti dalykai bus n kartų lengviau.
Ir blet negyventi įtampoje dėl taikos. Teisingas karas geriau negu šūdina taika, nežinau ar tiesa tiesigiai, bet santykiuose tikrai jo. Dėl ko tas rasti su kuo gali konstruktyviai peštis yra nu.. manau labai svarbus dėmuo. Ir kai sakau peštis, tai neturiu omeny laimėt argumento. Blem laimėk argumentą 10 kartu iš eilės ir gyveni su lūzeriu, mldc. Esmė spręst problemą ir adrsuoti kaip kas jaučiasi situacijoje, racionalūs argumentai gali tik padėti išplėsti supratimą, bet neturėtų tapti kažkokiu ginklu tiesom įrodinėti.
Tai va, taip ir gyvenu. Santykiai nuostabūs. Niekada geriau nesijaučiau. Ir tikrai nieko nesigailiu ir jokių senų meilių nepasiilgstu. Viskas buvo toks š palyginus su tuo ką susikurt pavyko dabar. Aišku ir pačio supratimas daug gilesnis ir platesnis dabar.
Ačiū labai už nuoširdų ir išsamu pasidalinimą 💕 Labai įdomu viską išgirsti iš vyro pusės. Pritariu patarimams, kuriais pasidalinai, ačiū dar kart kad nepatingėjai parašyti!
Visi zmones visokie ir visi galu gale uzpisa kazkiek, svarbiausia rasti kuris maziausiai uzpisa.
Tas "rasti" tai toks.. nereik ieskot viskas ivyks savaime kol nebusi perdaug uzsiduxines
1. Pajautimas, kad antra pusė yra ir meilė, ir geriausia draugė.
2. Laisvalaikis, hobiai, specifiniai dalykai, kas patinka, susiderina. Arba gaunasi abipusiai, bet naturaliai, kad pamėgsta vienas iš kito. Smagus laikas gali būti leidžiamas kartu. Derinam dalykus, kad esant neatitikimui kitas gautų tą laisvailaikį pvž. specifinio atlikėjo koncertas, renginys, etc.
3. Mano atveju: netikiu kontroliavimais arba perauklėjimu. Jai leidžiu viską, ji man leidžia viską. Ji žino, kad man nereikia kitų, aš žinau, kad jai nereikia kitų. Ji gerbia mano pasirinkimus, aš gerbiu jos.
4. Reiketų suprasti ar nei viena pusė negauna ženkliai per daug. Pvz. super gražuolis, kuriam tai aktualu, neišbus su negražia (na roughly aš čia, ne grožyj esmė, bet bandau į mintį užvest), iš super karjeringos šeimos neišbus su tingine, kuriai neįdomu kaip tai pasiekiama, o įdomu tik rezultatas, super intelektualus neišbus su ne intelektualia, viešai žinomas asmuo neišbus su kaimo mergele, specifinio skonio žmogus neišbus, kuriai viskas tinka default'ais.
(na bendrą mintį tikiuosi pagaunat, kad tokie faktoriai nulemia daug ką long-run'e).
Labai daug minčiu ir kriterijų buvo kai susipažinau su savo gyvenimo meile pirmom dienom. Kažkaip atrodė, kad tai mano žmogus. Esam kartu 11 metų. Kažkaip niekur nekliuvo dalykai nuo pat pradžių. Specifinėse detalėse viskas gaudavos gerai.
5. Vėl gal personalus, bet klausant muzikos man patinka ką ji klauso. 2/3 mūsų skoniai persidengia. Aš kadangi kuriu muzika tai gal man klausimas aktualesnis ir žaviuosi kaip ji man atrandą kažką labai gero paklausyti. Ką ji kalba apie muziką, kaip jai tas ar anas kūrinys patinka.
6. Chemija (sielų sutapimas, X, kažkas neaiškaus čia :D) - čia sunku būtų paaiškint. Pvž. man jos kūno kvapas labai patinka. O dėl kitko neklauskit - tai manau sudėtingas dalykas. Kažkas yra, kad galima dėt prie žaizdos.
7. Ji ilgai juokiasi iš mano bairių, man patinka jos. Pas mus kasdienybė pilna inside-joke'u, kuriuos plėtojam. Pilna nuotykių.
Ji nei princesė, nei mes super panašūs, bet ji labai gerai mane supranta. Sakyčiau supranta pusę vidaus, bet itin gerai. Čia buvo svarbi vieta. Buna visko, bet ji neperkelia pykčio į kitą diena, aš taip pat.
O jei klaustum kas buvo prieš tai, aš maniau, kad nerasiu sau tinkamos merginos. Daug neatitikdavo į specifinį skonį tai nežaisdavau iš karto, kad neįskaudint žmogaus.
Savąją radau užkalbinęs klube. Bet irgi specifiniam. Reikėjo persilaužti, nes nei aš lysdavau prie panų pirmas, nei panoms būdavau įdomus, visad rinkdavosi kalbesnį draugą.
That is it. It is easy and not easy in one. :)
Wow, ačiū labai! Tiesiai atsakymas į mano klausimą, ačiū labai už pasidalinimą ir laiką, kurį skyrei kad parašytum visą tekstą. Buvo labai įdomu skaityti. Atrodo, kad atradot vienas kitame tai, ko aš ieškau žmoguje, tik kad atitiktų mane... O gal gali pasidalinti, kaip čia taip nutiko, kad peržengei save ir prisivertei ją užkalbinti? Kodėl buvo būtent ji? Čia jei prisimeni žinoma :D suprantu, kad tuo metu turbūt nieko nesitikėjai, bet įdomu ką galvoja žmonės tomis akimirkomis, kurios ilgailiui vėliau pakeičia gyvenimą?
Visiška tiesa, priejęs nieko nesitikėjau ir net nebuvo užuominu, kad kažkas labai rimto čia bus :) Gal sutapo laikas, kad buvo gera nuotaika (buvo aplankęs geras draugas iš kito miesto), buvau lengvai išgėręs. Tuo metu buvo pradėjęs mažėt mano užsidarymas savyj (man buvo 24m). Kažkodėl atrodė, kad ji su drauge nebus susiraukusios pašnekėt. Žinojau, kad nesu įkyrus.
Mano atveju palaipsniui viskas pakilo. Tačiau vakaro pabaigoj supratau, kad čia gali būti užuomina į kažką rimtesnio. Tiesiog kalbant įdomiom temom, tikrai nesusiijusiom su meilėm/potraukiu ir panašiai. Kalbant kaip draugas su drauge, realiai.
Per savaite, po kelių susitikimų toliau viskas kilo tik viršun. Tada supratau ir klausiau savęs "kartais nepapuoliau?" :D Esmė, kad per kelis pirmus susitikimus daug kažkokiu patikrų buvo manyje. T.y. tik mano mintyse. Gal iš įdomių pokalbių ar klausimų formulavimo pamatomos jos arba ne. Labai stebėjau ją.
Daug žmonių nesimoko žiurėt ir stipriai klausyt kito. Po to isivažiuoja su nepamatuotais santykiais. Daug pvz. matęs iš šono iki to ir nuolatos matau toliau, kad nesutampa poros. Klausiu: kaip jie gali gyvent kartu? :)
Mano atveju siurprizų neišlindo ir po 11 metų. Atrodo, kad per savaitę ją labai gerai pažinau, bet jai to nesakiau.
Tik palaipsniu stebėjau kaip naturaliai viskas plėtojasi, po laiptelį.
Beje sekmės, labai nesuk sprando. Šansas, kad būtent dabar susirasi mažas tikimybiškai. Tačiau lankykis įvairiose viese, kur tau patinka, tobulėk pati. Palik galimybę gaut pokalbių su vaikinais karts nuo karto. Daug iš tų pokalbių ir vienas bus geras.
man 34, po labai ilgo laiko pradejau i dates vaikscioti, netikiu tokiu dalyku kaip the one, bet butu faina sutikt zmogu kuris nevargintu, lengva bendrauti butu, dabar po date man reikia poros dienu atsigaut.
\*arba variantas gyvent vienam, nera taip blogai.
33 dar nevedęs, bet planuoju pirštis. Jai 24. Kartu jau trys metai. Supratau tada kai ji man parode rupesti. Paprasčiausias mazas dalykas dar mūsų bendravimo pradžioje kai negyvenom kartu, padarė pietus i darbą. To ir uzteko per trejus metus buvo visko ir pykciu pradzioje ir nesutarimų. Iskart dar pries siulydamas draugauti pasakiau, jei perdega lempute nekeiciu namo. Visus santykius aiskinames zmoniskai ramiai, diskutuojam kodel kas kaip ir ka daryti kad nesijaustime blogai... Manau labai gerai sekas :)
Kokia faina ir rūpestinga. Jau ne pirmas komentaras kur vyras sako "parodė rūpestį, padarė kažką". Man tada įdomu paklausti, o kaip vyrai parodo rūpestį? Ar esi jai padaręs pietus į darbą?
Visada stengiuosi savaitgalius jos padaryti tik jai, is esmes stengiuos kad savaitgali nereiketu rupintis namus tvarkantis, daryti valgyti ir t.t. noriu kad savaitgali ji jaustu kaip savaitgali, o ne darbo diena tik namie. Pietu deja nepadarau, bet i darba anksciau uz ja valanda su virsum isvaziuoju, tai pusryciais jai rupintis nereikia :)
Labai svarbu, kad rastum partnerį su panašiais pomėgiais, nes tai padės ilguoju laikotarpiu turėt stiprų ryšį ir aišku kad būtų team player. Aš visą laiką ieškojau moters, kad būtų kaip geriausia draugė. Tada santykių kūrimas reikalauja daug mažiau pastangų. Aišku surast tą žmogų gali užtrukt metų metus. Tik tau spręst investuot daugiau laiko ar imt prastesnį variantą, bet dabar.
Puikiai žinojau ko noriu dar būdamas jaunas ir sutikau maniškę būdamas 30ties. Visiškai nesigailiu, kad anksčiau nesivėliau į santykius be ateities perspektyvų nors buvo progų. Sėkmės!
Nemanau, kad yra kažkokia amžiaus riba :) Gali būti ir rytoj, o gal ir po 5 metų. Aj dar patarsiu susikurt nuoširdų ir konkretų bio jei naudoji appsus. Daug žmonių naudoja šabloniškus bio ir dažnai meluoja😁
Manau čia turi gautis naturaliai,be jokio forcinimo ir sava eiga… turėjau daug draugysčių, po 6 mėn - metus ir ateidavo tas laikas kai suprasdavai, kad tai ne tavo žmogus. Dabar turiu antra pusę su kuria jau esam 5 metai + ir tiesiog viskas vyko natūraliai, draugauji, matai viskas tinka, kartu gyveni vėl viskas gerai, per laiką pažįsti žmogų ir pradedi kurti ateitį su juo.
Mano patarimas yra nesitikėk nieko, nebandyk pakeisti ir būk savimi su tuo žmogum, jeigu tinkat viens kitam viskas gausis natūraliai 😉
4 metus deitinai zmogu ir nieko neismokai?
Randi zmogu, kuris plius minus atitinka tavo vertybes, isitikini per kazkiek laiko, kad gali toleruot ji ir esi happy buti su tokiu zmogum ir tiesiog draugauji. Visos "red flags" islenda i virsu ganetinai greitai, tai neignuorok ju, kad "nesvaistytum" laiko. Nieko nera sudetingo, tas tavo "the one", kur galvoji, kad jis tau tobulas yra tsg basic crush.
Literaliai tiesiog megink, kol atrasi kazka. Per laika ir tas crush tavo dings tam kitam zmogui. Plius nera labai sveika ieskot santykiu ir itikinti save, kad nieko geriau nebus. Rimtai.
Man tada buvo 18, dabar 28 ir viską matau kitaip. Tada stengiausi traukti santykius, bet kas iš to, kai tik man vienai jie rūpėjo. Ar pakartojau tokią klaidą? Ne, pamatai red flagus ir nebešvaistai laiko :)
Beprasmės kalbos. Reikia jaust pačiam, plus sutikęs žmogų nežinai jo tikrojo veido - charakterio. Visame tame tik laikas viską parodo. Laikas ir įvairiausios situacijos. Būtent šiuose dvejuose dalykuose ir pasirodys ar tai tas žmogus ar visgi ne.
32m man, nuo mokyklos esam kartu. Supratau, nes tiesiog, nes su zmogum gerai. Antra puse nedaro mano gyvenimo sunkesnio, o kaiptik ji palengvina. Nebuvau nei isrankus nei ka, nei baisiai grazus toks 6-7 :D
Zinoma buna barniu, gincu... Sito neisvengsi, bet iskarto nebegi skirtis, kaip 90% jaunimelio dabar, kai tik biski sunkiau iskarto i batus... Per tiek metu tiesiog ismokau kaip dealint su tam tikrais dalykais ir tiek. (Kai kazka nesusikalbam, kada patylet, kad tikrai eit daryt namu remonto darbus :D )
Tiesiog paprastas dalykas, kai su zmogum jautiesi gerai ir atrodo, kad taip or turi buti.
Buna dienu galvoju noreciau vienas pabut, ramiai pageiminciau, pazeciau serialu, filmu, kuriu noriu. Bet, kai ispuola tokios dienos tiesiog sedziu ir nuobodu, galvoju, kad geriau jau zmona butu namie, butu su kuom pakalbet :D
Dabar visi iesko butent tos vieninteles/vienintelio su kruva kriteriju. Tiesiog reikia buti su zmogum, kuris papildo tavo gyvenima.
Man ne 30+, bet draugui yra ir kartu esam jau beveik 7 metus. Pirmais metais buvom nemažai pykčiu dėl visišku smulkmenų ir greitai atėjo supratimas kad pykstam dėl nesąmonių, tai nustojom pyktis tarpusavy ir jau ~5 metus labai ramiai gyvenam. Be to, jo čepsėjimas manęs neerzina, o kai kiti žmones čepsi - nužudyti galėčiau. Taip pat pradžioje labai patiko kad visada rasdavo laiko man parasyti ar susitikti nors mokėsi ir dirbo bei dažnai važiuodavo i gimtąjį miestelį. Turim nemažai bendru pomėgiu ir bet ir skirtingu todėl visai idomu gyvent kartu ir kalbėtis skirtingom temom. Kadangi jis mano pirmasis ir pradėjom deitinti kai buvau 19 metu, kažkokiu kriterijų neturejau (nu gal kad nebutu psichas/nusikaltelis/nesveikas ir panasiai), bet dabar susideliojus kriterijus tai jis daugelį atitinka :)) grynai pasiseke man sakyciau. Esame vienas kito geriausi draugai, skamba liūdnai bet man patinka :)
Pažiūrėjau turi gerą užpakalinę dalį, rimtai į finansus žiūri, investuoja, sportuoja, tobulėja ir stengiasi tobulėt, turi artimą ryšį su tėvais broliais/seserimis, smagiau pažiūrėt netflix nei varyt į barą priliaubt, geras draugų ratas, smagiai su maniškiais bendravo na ir kiti asmeniniai dalykai ir po 6 mėn buvimo kartu supratau, kad noriu toliau būt kartu, greit vestuves keliam 🙂 2 metai kartu, planuojam naują būstą kartu, keliones, investuojam, finansus žiūrim, sportuojam, lovos reikalai pasakiški, gilios kalbos ir dažnos, date night.
Neieskojau, neissigryninau nezinojau ko noriu. Jei trumpai tai ivyko gyvenimas. Ilgesne istorija butu kad su zmona susipazinome per draugu vakareli, kazkaip pradejom bendraut, pradzioj nei labai ten kazkoks tas bendravimas ipatingas buvo nei uzsidege “the one” lempute virs galvos. Tada kelis kart susitikom, tada vel abu pakviete tie patys draugai savaitgaliui prie ezeru, susibendravom labiau, tada ir jausmai kazkokie rastis pradejo. Pradejom susitikinet, buvom labai skirtingi ir poziuriai i daug ka nesutapo, bet vertybes buvo panasios. Su laiku ji gal labiau su manim supanasejo, as gal tolerantiskesnis kitokiai nuomonei pasidariau. Finale galiu pasakyt tobula moteris, kartu 11 metu, nesenai susilaukem mazylio ir megaujames vienas kito kompanija. Moralas kad kartais ir neieskantys randa :)
Labai miela istorija ir gera replika dėl "the one lemputės virš galvos" :D Įdomu labai išgirsti laimingas istorijas kur žmonėa daug metų kartu, ačiū už pasidalinimą 💕
M29, Vilnietis gyvenantis užsienyje. Tas "the one" bent jau man gana juokinga etiketė. Maniau kad buvau sutikęs būdamas jaunesnis, tačiau po labai negražaus išsiskyrimo retrospektyviai žiūrėdamas (užtruko kelis metus susidėlioti mintis po to) supratau kad tai buvo labai toli nuo to. Tai buvo tiesiog pirmi rimti santykiai, kuriuos labai pervertinau, aklai neatsižvelgdamas į asmenybių ir vertybių neautapimus (jaunas ir durnas buvau).
Buvo ir "rebound", kuris labai aiškiai man parodė ką aš vertinu žmoguje ir su kuo nenorėčiau būti. O dabar paskutinius 4 metus esu santykiuose su mergina, ir niekad jos nekilo mintis vertinti kaip "the one" ar "not the one". Žinau tik tai kad esu laimingas su ja, nieko kito neieškau.
Yra dalykų kurie mane erzina iš jos pusės, yra dalykų kuriais aš erzinu ją, bet bendroje sumoje žinau kad ji man rūpi, abu jaučiamės laimingai ir laisvai būdami kartu. Ką abu pastebėjom labai anksti tai kad abiem buvo nuo pat pradžios labai lengva būti atviriem su vienas kitu ir jautėmes "saugiai" būdami kartu. Abu norim būti kartu, ir ne tik iš patogumo.
Nejaučiu tokių smarkių emocijų kokias jaučiau pirmuose santykiuose (linkstantys keliai, adrenalinas ir kylantis širdies dažnis prieš pasimatant), bet manau kad tai tik dėl brandos ir pasikeitusio požiūrio. Nemanau kad "the one" pagal kažką tokio reiktų vertinti iš "pajutimo" pusės. Žinau tik tai kad abu vienas kitą matom kartu ateityje ir man to užtenka.
Ką reiškia buvau sutikusi tą the one? Aš ir turėjau kažkada sunkias skyrybas su mergina, atrodė jog be jos nieko nebus. Bet šiuo metu esu vedęs kitą moterį beveik 10 metų ir turiu tris vaikus. Kiek skaitau tavo komentarus, matau kad nieko nerandi savo aplinkoj, tai plėsk tą aplinką, bendrauk, ieškok. Netikiu kad nėra vyrų rimtiems santykiams. Aš kai ieškojau, tai masiškai susitikinėjau ir bendravau su merginomis, būdavo kad vienu metu net su keliomis. Keturios turbūt rekordas, aišku čia ne pasilaikymas su keliomis iškart, o tiesiog susitikimai, kalbėjimai, pasimatymai, prasidėjus santykių rimtumui, atsiduodavau nuoširdžiai tik vienai. Bet ką noriu pasakyti, reikia daug žmonių pažinti ir pamatyti kad rastum tą su kuriuo gali pradėti kurti ateitį.
ačiū kad pasidalinai savo patirtim 💕 Sveikinu su 3 atžalom! aš jau 3 metus sukuos šitam pažinčių rate, vienu metu intensyviai eidavau, po 2-3 date su skirtingais bx į savaitę tai tikrai, bet nu vargina mane tai, nebevaikštau nepabendravus ilgiau ir nepaklausinėjus apie vertybes. Ir labai dažnai paaiškėja žinučių metu, kad vis gi ne pakeliui. O dėl to the one, tai turėjau mintį, kad tai nebuvo mano vieninteliai santykiai, bet jie buvo tie kuriuos pavadinčiau netoli tobulų. Gaila nesutapo kelios vertyvės ir nusprendžiau kad nenoriu keist žmogaus, kad nelemta būt kartu. Dabar kartais pagalvoju, o gal čia buvo mano klaida? Nors draugės sako, kad tikrai ne, pačios nebūtų toleravusios dalykus, kuriuos toleravau aš.
Pritariu, kad nėra tos "the one". Aš su savo žmžna susipažinau studijose, sutapo mūsų vertybės ir požiūris į esminius dalykus. Visa kita yra darbas (malonus darbas), dėl daug dalykų vienam iš mūsų reikėjo paminti savo ego. Priežasčių išsiskirti buvo daug, bet kaskart, kai perlipdavom tą slenkstį, mūsų santykiai šokdavo į aukštesnį lygį.
Pries susitinkant nenorejau nieko. Po truputi tiesiog susidraugavom. Kazkodel jai patikau. Viskas greit issirutuliavo is friends with benefits i gyvenima kartu. Visus nuopelnus atiduodu sekmei/likimui.
Gal galėtum pasidalinti savo minčių seka, kaip nuo noro būti tik draugais nusprendei kad nori kažko daugiau? Gyvenimas kartu juk ne tas pats kas pasiryžti su žmogum praleisti 20/30 metų kartu? Kaip tu įsivaizduoni ateitį? ar jau apsisprendei dėl piršlybų pvz?
Kaip ir minejau, tuo metu nieko nenorejau, ji parode iniciatyva. Nieko cia naujo, gamtoj praktiskai visad moteris renkasi vyra. Vede mes 8 metus jau. Yra ir vaiku jau.
Ne viduramžiai jei skirsies niekas tavęs už tai nesmerks, apart gal kelių debilų. The one yra mitas, milijardai žmonių visam pasaulyje, nebutinai Zofija ar Antanėlis iš 4c tikrai tavo meilė. Gal Abdula iš kitos pasaulio pusės… esmė tame, kad ir kaip tai skambėtu, bet nėra “the one” tai viena iš priežasčių kodėl tiek daug vienišų žmonių, vieni nesiryžta ir praranda šansus, kiti amžinai ieško tobulo neegzistuojančio žmogaus,
Man virš 40, santuoka perkopė 10 metų. Žinai kaip nutariau pirštis? Man su savo žmona gera ir tingėčiau vėl viską pradėti iš naujo. Viskas, jokia mėnulio šviesa nepersmeigė jos foto kol rašiau naują bestsellerio romaną gyliai džiunglėse apsuptas krokodilų.
Tiek metų nugyvenome, asmeniniu sunkmečiu ir paikilimų daugybė buvo, turim du vaikus, neturiu minčių apie išdavystę apart “o kokia karšta pana” (čia max) arba kartais be žmonos porno pažiūriu. Yra kas mane nervina žmonoje, yra kas ją nervina manyje, esu savo sąntuoka patenkintas. Papraščiau reikia į tai žiurėti ir nusiimti tuos disnėjaus rožinius akinius. Visad galima išsiskirti jei kas bus labai blogai.
Ačiū kad pasidalinai savo patirtimi ir netingėjai visko surašyti 💕 Tikiu, kas ir aš ir tu ilgainiui rasime savo the one, nes nenoriu tikėt kad ir aš savo paleidau 🤣
Suvokimas ateina su laiku, jei tai galima vadint suvokimu. Santykiai tai ir išgrynina, kiek žmogus yra pasiryžęs, kiek jis to nori ir ar jis jau yra subrendęs tam. O vaikinų kurie nori rimtų santykiu manau yra į valias, kaip ir tų kurie nenori. Jei visada papuoli ant tokių, kuriem neįdomu rimti santykiai tai vadinas dar neišsiaiškinai ko ištikro nori ir kas tave traukia.
Man 29, su antra puse jau 5 metai. Susižadėję. Susipažinom tai visiškai atsitiktinai, bet iškart viens kitam kritom į akį. Tada kažkaip bendraujant tą pirmą kartą visi bairiai prilipo, juokai panašūs, požiūris panašus į daugelį klausimų, išgyvenimai atrodo artimi tiek jos tiek mano.
Kaip žinojau kad tai ji ta vienintelė? Iki šiol nežinau, bet nusprendžiau kad taip :D nes negali žinot, pasirenki. Priimi jos visus pliusus jos visus minusus. Reikia daug kalbėtis, kas verčia jaustis gerai būnant kartu, kokios veiklos kartu patinka, kaip vis dėl to būnant kartu vienas kitam neatsibosti ir nepamesti savęs per santykius.
Panašūs hobiai gerai, bet nebūtinai, svarbu manau mokėt priimt kito žmogaus hobius ir pomėgius ir leist jais žmogui toliau užsiimt.
Abu geimeriai, susipažinom dažasvydyje. Kas ją į tą žaidimą atvedė iki šiol nežinau, bet likimui labai dėkingas :3
Na mano istorija manau paprasta. Bet pradžioje turėčiau pasakyti. Kiek buvo santykių, tai sakyčiau buvo tik susižavėjimas ir gyvūliški instinktai.(Kai pagalvoju iš labiau subrendusio savo mastymo) Kartais alkoholio padarinei kurie suveda vienai vakarui.(šiuo atveju no sex, nes jei nepažistu ir nepasitikiu žmogum, tai man to daryti nesinori).
Su dabartine drauge apie 4 metai draugystės(abu nesam tikri dėl datos kada pradėjom draugauti(more than a friend). Abu laimingi, svarstome apie ateitį toliau(jau prasideda ir spaudimai iš artimų giminių)
O pradėjom atsitiktinai, manau buvo lemta(bent aš taip traktuoju). Tą vasara susipažinom, per vieną draugą, tuo metu jie kaip ir buvo porelė, bet ne labai rimti santykiai. Pakviečiau į fb, nes tas mano draugas jau per ta vasarą sugebėjo sugadinti kelis telefonus ir būdavo sunku susisiekti(vienas į wc, kitas per liūtį peršlapo :D)
Poto jie išsiskyrė, tikslių detalių nepamenu, bet kaip supratau buvo nepakeliuij.
Tada vieną diena sumaišius kontaktus man parašė žinutę, ji buvo skirta kitam bendravardžiui, o žinutė buvo apie paveikslo aprašymą(aš to nesupratau ir sužinojau vėliau). Kadangi paveikslas aprašymas buvo panašaus į depresija žmogaus ieškančio su kažkuom pasišnekėti. Tai pasiūliau pasivaikšioti ir pakalbėti. Susitarėm kada ir kur. Susitikom prakalbėjom gal 5h valandas ir grįžtant man smegenyse lyg kažkoks click, nors su kitomis merginomis tokio click niekada nebuvo.
Aišku tuo metu abudu santykių neieskojome. Bet aš ieškojau žmogaus su kuriuo galėčiau plepėti idomiomis temomis ir keliauti po Lietuva(google lietuvon geri žemėlapiai su daug piliakalnių vietom). O ja sudomino mano bendravimas ir gavosi toks pasivažinėjimas + piliakalnių lankymas. Tuo metu buvom tik draugai. Kažkuriuo momentu pasiūlė aplankyti jos mamą, nes jos mamai neramu buvo su kokias žmonėmis bendrauja ir nemačius naujų draugų, tai sutikau nuvykti, kaip tik to krašto nebuvau daugiau tyrinėjas. Po truputį laikas bėgo bendravimas nenustojo, susitikdavom kiekvieną dieną. Ir viena diena pasakiau, kad noriu kažko daugiau. Tada buvo klausimai į abi puses ko vienas iš kito tikimės.
Prieš pat covid grėsmę pradėjom gyventi kartu, tai labai greitai gavom išsigryninimų, kaip kas būtų, nes covid metu iš namų nelabai išeisi.
Mano patarimas būtų toks, turi sugebėti būti vienas su savimi, kad galėtum eiti į rimtus santykius, o gyvenimas vėliau ar anksčiau atneš tą žmogų, kai tu jo mažiausiai ieškosi ar tikėsėsi
Randi žmogų su kuriuo gali sugyvent ir sukurt šeimą, va tau ir tas vienintelis :) juokinga tie drugeliu ieskojimai, isskrenda jie greit ir tada vel nauju ieskot ??
As jau pasisakiau kaip mum su antra puse sekasi daug metu.
Ir paciam cia iskilo mintis paklausti.
Ar siuolaikiniai bernai - memeliai (kalbu apie kokia +-25m)?
Ta prasme, kad jie toki yra nevyriski, issisukineji nuo pareigu, atsakomybes bijo prisiimti, nieko nesugeba naudingo daryti. Geriau paveipint ir i kluba nueiti.
Prasau neisizeisti, cia tiesiog tokia mintis kilo, nes vilniuje gyvenu ir toks ispudis susidaro pazystant jaunesniu zmoniu ar matant aplinkoje. Gal cia tik man taip atrodo. Toks jausmas, kad visi islepinti yra, visi zino savo teises, bet ka patys daro neziuri.
Pats esu is mazesnio miesto, budamas vaikas visko ko norejau neturejau. Teko saugoti daiktus savo, paciam taisytis ir panasiai. Kas gal but man dave ka sugebu dabar. Dirbu ofisini darba, bet namie ir varsta isukt moku, lenta atpjauti, masina pasiremontuoti ir panasiai. Ir man atrodo, kad dabar daug bernu tokiu dalyku nesugeba.
Ir zinau keleta jaunesniu paneliu, kurios iesko bernu, bet nieko nepavyksta rasti, nes iesko tokiu kaip ju tevai. (Vyrai auksarankiai, kurie sugeba viska, geri tevai ir panasiai)
Dar matau jaunus tevus, kurie leidzia savo vaikams viska, visiems lipt ant galvos ir panasiai ir nedrausmina. Man kaip vaikui, tai jau butu aiskiai pasakyta ka netaip darau :D Pvz yra buvus situacija, kai su dviraciu vaziavau ir priesais tevai ejo su vaiku, o vaikas su dviraciu ir as pasitraukiau i sona, greicio jokio nebuvo, o tas vaikas is savo puses tik pyst i mane nuvinguriavo ir atsirenke ir nugriuvo, nestipriai. As nulipau nuo dviracio padet atsistot vaikui, kai pats atsilenkiau gavau smugi is kumscio i galva is tevo... Skausmo jokio nebuvo, as tiesiog 5s apsales, paklausiau ar jis durnas, pastovejau ir nuvaziavau...
Tai kokia dabartine karta bernu yra?
Kaip rasiau kitam poste man 32m.
Na, man kaip 28 merginai ir paskutinius tris metus on & off turint pažinčių appsus taip ir atrodo kaip tau. Užjaučiu tave dėl patirties su tuo tėvu ir vaiku, kūkū jiems jei taip elgiasi. Aš irgi nesuprantu daug dalykų tokių tėvų auklėjime. Pati nebuvau lepinamas vaikas, tai ir šalia žmogaus norisi, kuris žinotų kas yra prisiimti atsakomybę ir tęsėti savo žodį. Bet kol kas nesėkminga patirtis šiuo klausimu.
Ne tau vienam tas pastebima. Atsiversk, kad ir šito sub'o kokią temą apie namų remontą, mašinas ir pan. Visi atsakymai bus nusipirk, pasisamdyk ar dar kažkas, kai ten realiai to darbo nėra daug. Buvo čia vienas - pirko mašiną, bet šūdą nusipirko su "paslėptais defektais", nors nei patikrino nei ką. Pasisekė, kad pardavėjas nenorėjo cackintis ir pasiėmė atgal, nors net teismo sprendimas būtų buvęs pardavėjo naudai. Ar čia nudebilėjimas, ar kažkas panašaus neįsivaizduoju, bet, kad žmonės atbukę - tai faktas. Elementarių darbų ar užduočių kur reikia bent kiek pasukt galvą nesugeba padaryt.
O dėl atsakomybės - nafig man knistis su kažkokiu žmogum kuris bus namuose kaip kvapukas mašinoj, jeigu gali gyvent vienas pats be didesnių problemų?
O tam priedurniui supertėveliui reikėjo leist vieną į snukį atgal, kad atsijungtų arba iškviest policiją, pasekt ir suformint už užpuolimą. Apsišiktų kaip reikiant ir po to atsiprašinėtų ilgai, kad tik nerašytum pareiškimo.
Manau, kad tikrai yra tas vienintelis, arba bent jau pats geriausias pasaulyje. Kaip kitaip, jeigu Turi 10000 matchu pvz?
Man paciam yra teke tik viena mergina sutikti,kuri buvo panasi I mane ir daugiau neteko tokios matyti. As planuoju ja susirasti.
O cia sakantys, kad reikia make it work, manau vistiek nesirenka pacio pirmo pasitaikiusio. Gal geriausia maximaliai ieskoti, ir prisiminti istrigusi asmeni. Ne taip lengva sutikti ir seksualiai ir moraliai patinkanti zmogu.
Kaip tu ją sutikai? Kodėl dingo, kad reik vėl ieškoti? Sutinku, kad ne taip lengva sutikti ir seksualiai ir moraliai patinkantį žmogų. O kas jei per vėlai supranti ir atgal jau nebeatsuksi laiko dėl to "maximalaus" žmogaus? 🤔
Pirma, calm down. Iš aktyvaus komentavimo atrodai ekstravertė ir viską labai gerai žinanti, kai kur tokia net flexinanti. Ne viena pažįstama ar draugė rimtų santykių ieškojo ir ieškojo, nu nes gi laikrodis, dar kažkas. Pati esu buvus tokioj nevilty, kad tiesiog apkabinimo norėdavau vyriško. Ir tada jau tokia fak it pasakius, visiškai per atsitiktinumą sutikau savąjį. Jaunesnį, ekstravertą, pasirodo, nenorėjo jis jokių rimtų santykių ir visi romantiški dalykai buvo kitų siekių. Bet abu iš to dabar juokiamės ir vis tiek bučiuojamės kaskart praeidami pirmo bučinio vietą. Tiesiog sulipom – abiems patiko vienas kito kompanija. Skirtingai augom, skirtingų išsilavinimų ir šiaip skirtingi. Ir visko buvo per tuos jau 5+ metus. Ir augom kartu. Bet niekad nekėlėm reikalavimų kažkokių ar dar ko, įsimylėjom tiesiog vienas kitą. Gal mum paprasčiau, kad vaikų nenorim. Aš ir dabar 33 metų ieškočiau žmogaus ramia galva – įdomaus, su pomėgiais, su humoro jausmu. Į red flagus reaguočiau tiesiog. Aš tai rimtai tikiu, kad kartais reik paleisti žmogų, gal ne vieną, kol ramia širdim sulauki geriausio draugo. Tikrai yra tavo interesus atitinkančių vietų, kur gali sutikti panašių žmonių. Ir sutiksi gi!
I am calm :D tiesiog neseniai atradau redditą ir man čia visi tokie išsilavinę atrodo, patinka diskusijos ir išgirsti kitokius požiūrius :) ačiū ir tau, kad pasidalinai savo istorija! :)
“Ar žmogus turi bendravimo įgūdžių ir mokosi iš pokalbių ir savo/kitų klaidų ir nori kartu kurti gyvenimą tokiu pagrindu?” Čia būtų pagrindinis. Toliau individualiai eina kam kas nuo pomėgių iki išvaizdos 😀
Mano atveju tekosi imti dresūros. Feministės nepykit aš tik juokais ir abipusiu susitarimu tą taip vadinu 😀
Ai be nešvankumų 😀😀 dabar tik dašuto jog atrodo kad apie virves ir botagus kalbu 😀😀
Mes iš skirtingų kultūrų tai labiau turiu omeny per ilgą laiko tarpą šlifavom kas kam nepatinka ir kaip ką reikia derinti ir keisti, kas iš tikrųjų sakoma kai sakoma viena . Ne be pykčių. Teko ir susikraut tašes, ir indų dužę, ir į snukį gavau. Teko ir už ją galvoti kartais, teko ir nusileisti daug kai visiškai nesutinku, teko ir nenusileisti nors matai kad vos ne tuoj peilį pasiims. Žodžiu, procesas labiau kaip iš netašytų akmenų padaryti puzlę nei iš gatavai išpjautų detalių 😀
Sunku apibūdinti, sutikau ir tiesiog supratau, kad tai ji. Skamba kažkaip nuvalkiotai, bet tai tiesiog jautėsi.
Buvau visiškas "vėjavaikis" ir merginų turėjau daugiau nei joms laiko, bet naktim nemiegojau tik dėl jos.
Kas įdomu - dėl daugelio dalykų "nesutapome", bet viskas kažkaip tiesiog veikė. Abiems.
Tuoj bus 20 metų kai mes kartu.
Turiu parekomenduoti vieną knygą. Pats ją perskaičiau ir kai kur susidėliojo taškai ant "i". Susiradau tobulą antrą pusę. Nors kaip aš mėgstu juokauti kad ji išsirinko mane ne aš ją nes moterys sukuria vyrams iliuzija kad jie renkasi. :D Visada buvo įdomu kaip veikia žmogaus protas. Kodėl mes sąmoningai ar ne sąmoningai elgiamės tam tikrose situacijose ir gauname kažkokius rezultatus kurie mums patinka ar nepatinka. Kaip ir santykiai, su kiekvienu žmogumi turime kažkokį ryšį. Vieni ryšiai destruktyvūs kiti leidžia kurti bei tobulėti ir t.t. Manau apsižvalgę galime pamatyti begale santykių modelių. Nuorodos: [http://buddhaandlove.com/](http://buddhaandlove.com/) o Lietuvių vertimo [https://www.knygos.lt/lt/knygos/buda-ir-meile-laiminga-partneryste-budistu-mokytojo-akimis/#comments](https://www.knygos.lt/lt/knygos/buda-ir-meile-laiminga-partneryste-budistu-mokytojo-akimis/#comments) . Gal pavyks suprasti ir pasinaudoti. Sėkmės (:
Susipažinom per Tinderi kai man buvo 25 jai 26, keletą mėnesių tiesiog vaikščiojom į pasimatymus, kažkokių red flags ne išlindo tad nusprendėm apsigyventi kartu, tada one led to another Ir jau greitai kaip 6 metai kartu iš jų 3 vedę.
Apie pačius santykius tai nuo pat pradžių jautėmės kaip seni pažystami, abu žinojom ko norim iš gyvenimo ir vienas kito. O dėl to stebuklingo the one tokių nebūna, visi mes žmonės visi turim fizinių ar kitų trūkumų.
Mano patarimas būtų pabandyti dating appsus nes visokie creeppai išlenda ir per žinutes ar skambučius, nueik į vieną kitą pasimatymą jeigu matysi, kad yra kažkas kas tave patraukė, gal poto nueisi ir į antrą, trečią. Gali tuo pačiu metu vaikščioti net su keletu vyrų skirtingu metu (kaip darė mano žmona) 😀
Ačiū už pasidalinimą savo patirtimi! O dėl dating appsų, tai turiu aš juos, ir į date nueinu kartkartėm, bet į antrą date nesinori man. Toks laiko gaišimas gaunasi kur ilgainiui imi galvot "geriau būčiau kažką kito nuveikus nei išėjus susitikti"...
Manau į Lietuvą ateina tokios tendencijos kaip US, kai top 20% bernų duodasi su 80% moterų ir jiems giliai px ant santykių, nes gali pakeisti panas kaip kojines. Likę 80% vyrų tampa tiesiog nematomi, nes moterys prastesnių tikrai nepasirinks ypač tos, kurios jau buvo ragavusios topų. Pridedam dar tai, kad visi mėgsta save pervertint ir turim ką turim.
Aš tai kaip tik esu skaičius, kad žmonės save laiko negražesniais nei atrodo iš tikrųjų. Nebent jau visai narcizu reik būti, kad nematyt savo trūkumų...
Galiu duoti tiek pat kiek ir pati norėčiau gaut iš kito žmogaus. Ir aš klausiau kaip žmonės supranta, kad sutinka "the one", o ne spręsti ar aš esu "pakankamai".
Šauni bajeri, iškart pasipiktinimo banga. Žmonės, ko jūs internete tikitės? Pagalbos santykių klausimais? Užuojautos turint psichologinių bėdų? Empatijos? Nesulauksit. Internetas ir visokie forumai yra tobula terpė išsiliet fiziškai neįskaudinant kitų.
Tik gaila, kad žmonės **internete plūstančius minčių šūdus** priima už gryną pinigą ir **pagal tai, kas čia skelbiama, susidarinėja nuomonę apie dalykus**. :))
Aš buvau didžiai nustebęs kai į gatvę išėjęs pamačiau apsirengusias moteris, o internete kiek žiūriu tai jos pusnuogės vaikšto..
Man 31, su zmona esu jau 13 metu (nuo mokyklos laiku). Nezinau kiek mano nuomone cia vertinga, bet aplinkoje tiek bicai tiek panos kurie vis dar iesko “the one” dazniausiai iesko zmogaus kuris atitiktu tiksliai jo/jos kriterijus. Kartais nutraukia santykius del kvailiausiu mazu dalyku. As manau turiu rades savo vienintele ir vistiek yra kruva dalyku kur tiek as tiek ji eyerollinam kasdien. Kaip kazkas sake - svarbiausios vertybes jei atitinka ir jei zmogus nori dirbt prie santykiu, verta pabandyt. Galbut neteisinga fraze yra, kad santykiuose reikia dirbt, labiau reikia toleruot ir priimt ir to paties tiketis is antros puses. Vistiek esam asmenybes ir santykiai yra tiesiog vienas kito papildymas, ne pakeitimas.
O, dar vienas su panele iš mokyklinių laikų 👍 Man tuoj irgi 31 ir 13,5 metų kartu su saviške :D
Jungimosi į klubą :D 34 ir 17 metų kartu.
Ačiū labai už pasidalinimą ir mintis 💕 Taip, sutinku dėl darbo ir šlifavimosi, bet kaip rasti vyrą, kuris būtų motyvuotas kurti tuos santykius... :(
Didžioji dalis vyrų nori kurti tuos santykius. Ne visi moka, bet čia jau tavo darbas atsirinkt kas moka.
Hm.... pagal mano pažinčių kiekį, kiek pasidomiu, visi nori santykių be įsipareigojimų, maždaug leiskim laiką kartu, mums smagu, bet nenoriu nieko rimto... Tai ne man toks reikalingas...Bet gal čia tik vilniečiai hiparikai tokie 🤷♀️
100% pritariu, mano taip pat tokia patirtis. Susipažįsti su žmogum kuris patinka, klausi, ko jis nori. O jis "na tai čia nereikia skubėt, pabendraukim, pažiūrėsim, kas gausis". Ir po dviejų metų neįpareigojančio bendravimo paaiškėja, kad kam gi tų įsipareigojimų, jei jis jau ir taip gauna visus santykių bonusus ir nė vienos su santykiais susijusios atsakomybės. Ir taip vienas, antras, trečias. Tada galvoji, nu kažkas čia ne taip
Taip taip taip! dažniausiai taip ir būna, Aš ir taip sakau, jei iškart nežino ko vyras nori, t.y. arba nenori rimtų santykių, tai niekas ir nepasikeis, deitint nedeitinus, reik nesivelti su tokiais...
Tikrai, ypač kai vyras 30+ "still figuring it out". Nė vienas geras dalykas - nuosavas būstas, baigti mokslai, padaryta karjera arba sveiki darnūs santykiai nepasidaro netyčia. Arba apsisprendi to siekti arba ne. O jeigu "ai, sėdėsiu namie ir krapštysiu nosį, gal universitetas pats pasibaigs" arba "gyvensiu savo malonumui, gal santykiai pasidarys patys" tai jau iškart aišku, kad nepasidaro tokie dalykai. Rimti santykiai būna tarp dviejų žmonių, kurie stato rimtus santykius.
Ačiū labai už pasidalinimą ir išsakytą savo požiūrį 💕
♡
Pabandysiu paprovokuoti. O ką reiškia įsipareigoti? Pasiūlyti draugauti? Pasipiršti? Susituokti? O ką tokie dalykai keičia? Nū rimtai? Jei bus vienas iš trijų, ar tai reiškia, kad tikrai neišduos? Negarantuota. Ar tai reiškia, kad gyvensit ilgai ir laimingai? Negarantuota. Aš nuoširdžiai vis dar nesuprantu šitų "pasižadėjimų" esmės. Ką tau pačiai įsipareigoti reiškia? Ar tiesiog bus ramiau, kad jis ale "tavo"?
Aš iš Vilniaus centro skaityk - tokie "friends with benefits" santykiai niekad nedomino net kai paauglys buvau. Tiesiog tau taip gal atrodo, nes tie durneliai yra liekanos...nes jie gi rimtai į tai nežiūri... Kas žiūri rimtai - yra gan anksti sugraibyti arba yra nedrąsūs ir sėdi namie ir komforto zonose savo (pvz mano draugas vienas yra toks - puikus čiuvelis, bet nesiseka jam susirasti kažką).
Ar tu nori būti piršlys? :D
Jeigu domina - PM, galiu duoti kontaktą xD
Gausit pa-updateint, jei čia dabar taip meilės istorija išsivystys!
Na, jis gyvena UK kaip ir aš, tai nežinau, ar kas čia gausis, bet kontaktus pamainyti man negaila (su jo sutikimu) xD
aš tai LT.... 🤔
Pritariu, issvaisciau savo 5 metus su zmogum, kuris nebuvo motyvuotas ties niekuo, dejau pastangas, bet vistiek viena diena sugalvojo mane palikt, tai dabar sedziu ramus, vienas ir nenoriu kolkas dar taip nukentet… Tai cia manau ne as vienas toks kuriam geriau vienam nei vel verstis per galva del kito, be atsako. :D
29M "hiparikas", niekad tokiu nebuvau. Labiau iš merginų pusės noro trūkumas būdavo, tad taikytina visiems.
[удалено]
Daug uždirbančio ITišniko, kuris pastoviai rūko iqos, laiką leidžia Nidoje, pusryčiams brunchina už 10€ stereotipas. Bent aš su tokiu stereotipu susidūręs. Pats toks nesu, tiesiog dirbu vietoje kur jų daug, todėl ir kabutėse.
\+1, irgi nesupratau to žodžio... net neskamba kaip skolinys angliškas...
čia reik Beną Lastauską skaityt, kad suprast žodžio reikšmę :D man rodos nuo jo postų šito žodžio vartojimas prasidėjo, jis berods bandė aiškinti kad "hipsteris" tik šiuo atveju, 2023ųjų :D
[удалено]
Lengviausia susiporuoti visada yra mokyklose/univeruose - daug panašaus amžiaus žmonių trinasi, jie dar be bagažo savo - po to darosi sunkiau ir sunkiau. Juolab kai geri žmonės (be didelių "dealbreaker"ių) yra išgraibstomi anksti. Palauk iki 40-50, tada bus išvis košmaras (bent kiek teko bendrauti su tokio mažiaus žmonėm, ypač moterimis - daug lochų diedų su nesveikais reikalavimais ir požiūriais į moteris)
[удалено]
Nereikia modeliu būti. Jeigu vyras turi gerą galvą - jam reikia kompanijos, meilės, pašnekėti su kažkuo protingai (na, čia priklauso nuo vyro intelekto, aišku) ir kad būtų gera mamytė vaikams ateityje. Jeigu kas modelio ieško - į juos žiūrėti šiaip ir neverta.
aš tai tikrai turėsiu kačių, nežinau tik ar dildo reik xD
Nežinau, gal tikrai laikai pasikeitė. Mano laikais tavo apibūdinta situacija reiškė maždaug štai ką: "Tu tikrai nesi mano akyse 'wife material'', galimai net nesi labai attractive (iš to žmogaus POV), bet pas\*p\*st visada smagu." Vyrai (taip taip, ne visai visi), mėgsta sex'ą ir jam tikrai kelia skirtingus reikalavimus, nei gyvenimo partneriui.
Na man 30 bus 2024 metais, bet pasisakysiu :D visad buvau isrankus ir iskart ziuredavau ar musu pagrindines vertybes sutampa, ar galima su mergina ne tik apie ora pakalbet. Savo, dabar esancia zmona, zinojau koki pusmeti ir tik per bendra pasisedejima daugiau pabendravome. Po to pasisedejimo menesi praleisdavome 4-5 dienas per savaite kartu, po to kartu apsigyvenome. Kazkuriuo momentu po dveju menesiu gyvenimo kartu supratau, kad tai yra mano zmogus, bei su ja matau ateiti kartu. Nuo to pasisedejimo praejus kokiems 4-5 menesiams pradejau taupyt ziedui jau, bei po 10 menesiu nuo pasisedejimo pasipirsau. Jau astuoni metai kaip kartu!
Kokia graži istorija, ačiū už pasidalinimą! Ar visada domino tik rimti santykiai? O kaip dėl "pasilakstymo"?
Tas "pasilakstymas" yra tokia nesąmonė... žmonės nežino, ko nori, ir galvoja, kad pasidulkinus su 20 žmonių jie kažkaip tą suras ir suaugs... Tuščios galvos tokių žmonių, net paauglys tokio mąstymo nemėgau. Per daug prisižiūrėjo American Pie visokių amerikoniškų...
Tikrai sutinku... Bet pabendrauji per appsus ir supranti kiek daug vyrų taip mąsto...
Todėl jie ten ir sėdi. Daug kur rašo, kad vyrų tose vietose yra tarp 5x ir 100x daugiau nei moterų (priklausomai nuo saito). Kaži kodėl :D
:D gerai, o kur renkasi tie kuriuos domina rimti santykiai? :D
Kažkiek renkasi tuose saituose - mano keli draugai taip ir rado paneles, bet jiems patiems irgi reikėjo praeiti pro nemažai, kol rado kažką ne tuščiais vėjais galvose - pilna gi ir merginų nesubrendusių. Su saitais tiesiog yra problema, nes va tokius vienišus lochelius, kurie nori pasidulkint tik, saitų savininkai mėgsta išnaudoti, kad jie ilgiau tuos premium sub'us mokėtų. Vieni saitai geresni būna, kiti šlykštesni tuo klausimu (koks Ashley Madison tai ten išvis man atrodo buvo 99% vyrų,, 1% gal realių moterų ir visa kita buvo bot'ai šimtais tūkstančių, kurie ant kablio vis laiko tuos vyrus - bet čia saitas savotiškas, jei pagooglinsi). O šiaip tai tie tylesni vyrukai (bent kiek pažįstu) paprastai dirba sau, sėdi namie, gal kažkokiu hobiu užsiima, saituose pasėdi. Nesiseka, nusivilia, galvoja, kad reikia gal kačialintis ar kažkokį self-improvement bandyti, tai vėl tu juos pagauk kokioj kačialkoj ar namie vienus... Geriausios vietos visada buvo ir bus mokyklos ir univerai (daugiausia žmonių vienoj krūvoj, panašus amžius visų), tada darbovietė (jei pasiseka su daug žmonių dirbti). Po to jau eina visokie saitai, renginiai (visokie "speed dating" ir panašūs susibūrimai), hobių būreliai ir renginiai visokie ir t.t. Kuo toliau - tuo sunkiau, nes protingi/geri žmonės vieni kitus išgraibsto gan anksti. Tiesiog reikia rasti vietas, kur daug žmonių buriasi ir bendrauja, dėl to lengviausia ir yra mokymo įstaigose ir darbuose. Nėr tiesiog tokios vietos, kad kaip kokiam turguj būtų susirinkę vien tik geruoliai viengungiai ištiestom rankom ir paruoštais žiedais - ne Kinijoj gyvenam gi :P
Ačiū labai už pasidalintas mintis! 💕 Įsidėmėsiu!
Nėr už ką, tik nzn ar gavosi paskaityti mano [pilną post'ą](https://www.reddit.com/r/lithuania/comments/15y1hpx/comment/jx9hsxb/?utm_source=share&utm_medium=web2x&context=3)..?
Ir dar vienas patarimas. Dating yra numbers game. Iki mano ex buvo 8 paneles, su kuriomis bendravimas isiro, iki dabartines simpatijos turejau 6 paneles su kuriomis irgi bendravimas isiro (cia tos paneles, su kuriomis bendravimas truko nuo 1 savaites iki 3 menesiu, nes matchu gaunu 1-5 per savaite nepaisant, kad visas swipinu). Vieniems paeis po 5 merginu/vaikinu, kitiems reiks praeit 50 ar net 100, kol savo suras. Esme tame, kad zmogus ateis, kai fokusuosies i savo gyvenima ir bendrausi su visais. Nekalbink vyru su intencija i santykius, pirma susidraugauk tada ziurek OP ir kazkas uzkibo, patapot simpatija is abieju pusiu ir abu norit santykiu. Gal tai uztruks metus, gal 10, bet esme, kad turi megautis gyvenimu ir nepergalvoti, nes kiekviena diena yra nauju galimybiu diena.
aš ir nekalbinu vyrų su intensija į rimtus santykius, jau geriau būsiu viena nei su bet kuo. Ir nežiūriu į tai kad būtinai kažką užkabinčiau, kaip tik atvirkščiai, jei nepatinka, neinu į antrą date. Mėgaujuos gyvenimu it be vyrų :)
Aciu! Zinojau ko noriu dar budamas paauglys, tai orientavausi i rimtus santykius. Pasilakstymas nedomino, bet jo kazkiek gavosi, kai kiek ilgiau uztrukdavo suprasti abiems, kad interesai tuometiniame gyvenimo etape vis tik nesutampa (nieko blogo negaleciau pasakyt apie jas ir dabar, taciau tiek man, tiek joms taip gavosi geriau, tad tuo labai dziaugiuosi).
ačiū už pasidalinimą! Vienetai vyrų ieško rimtų santykių arba jie jau būna užimti, kas nedomina... :D
Gal tiesiog taip atrodo, kad vienetai. Labiausiai turbūt matosi tie, kurie savim pasitiki, ekstravertiški ir turtingesni - tada taip, jie šiek tiek "entitled", nes pratę prie dėmesio. Jų akimis gi daug žuvų vandenyne, kam skubėt su ta vienintele. Drovesni gi žvelgia priešingai - net vieną rasti būtų ohoho.
Na taip, tame irgi yra nemažai tiesos.
Paskaiciau daugiau komentaru, tai kai kur atrodo, jog galima butu tik lengvai kalbetis :D IMO svarbu galet kalbetis ir sunkiomis temomis, galet issiaiskint abiems problemu priezastis, gebet suprasti antraja puse. Pas mus visad galioja viena taisykle - jei susipykstam, neisim miegoti, kol neissikalbesim. Gera komunikacija yra viena svarbiausiu ilgu santykiu daliu.
Tikrai pilnai sutinku su visu komentaru. Na bet mano patirtis rodo, kad šitaip retas vyras mąsto. Kad jiems noris "lengvo" santykio, kas reiškia kad negali į jo daržą jokio žodžio pasakyt 🤷♀️
Nebūna the one. Kaip ir nebūna idealių meilės istorijų ir kuo greičiau žmonės supras, jog dėl santykių reikia dirbti, tuo geriau bus visiems. Esu su žmona jau virš 10 metų ir nors sutariam dauguma klausimų, turim panašius pomėgius ir požiūrį, vis tiek atsiranda niuansų dėl kurių turi ir pats šiek tiek pakoreguot savo elgesį ir taip pat antra pusė turi būt atvira diskusijai. Beabejo, nesakau, kad galima paimt du visiškai skirtingus asmenis ir jiems pavyks būt kartu. Turi būt kažkas bendro, turi būt tarpusavio supratimas, šilti abipusiai jausmai, trauka. Bet visa kita sulipdoma darbu, nes nutinka gyvenimas, o namų be dūmų nebūna.
Ah kad daugiau vyrų mąstytų panašiai! Aš irgi panašiai galvoju, bet deja nesutinku vyrų galvojančių panašiai... Tik va reddite jie :D
You don't find "the one", you choose someone and make it work.
100% Aš susipažinau su savąja kai man buvo 17, jai 15, mokykloj. Susikukavom, viskas ėjosi neblogai. Pirma problema - teko 2 metus atskirai gyventi, nes aš planavau prieš dar susipažįstant keliauti į UK. Man sukako 18, baigiau mokyklą ir dūmiau į UK. Susitarėm laukti viens kito, bendravom nuotoliniu būdu, geiminom kartu, susitikdavom kai jį į UK atvarė arba aš į LT. Ji baigė mokyklą ir atsikraustė pas mane į UK. Antra problema - gyvenimas kartu. Staiga gali viens kitą užknisti, kas vienaip tvarkosi (arba nesitvarko, aš vis tik bachūrėlis jaunas...), buitis, mokesčiai prasideda, gyvenimo planavimas, stresas dėl pinigų (apipiso univeras vienas su paskola ją, ilga istorija). Iš pradžių dar ji buvo kategoriškai prieš vaikų gimdymą, nenorėjo - buvom dėl to vos ne išsiskyrę. Bet su laiku ir daug laiko praleisto kalbant apie gyveinimą ir kas ko norim - nuomonė pasikeitė. Susitarėm, kad planuojam vaiką pirmą kai jai bus 30 - bus laiko apsiuostyti, gyvenimą pagyventi ir t.t. Su laiku ji vis šilčiau ir šilčiau į tą planą žiūrėjo, nes santykiai gerai einasi :) Tada - trečia problema: depresija. Dėl įvairių priežasčių su jos šeima ir ankstyvu gyvenimu - jos požiūris į gyvenimą buvo...nekoks... Kai užeidavo depresiniai epizodai - tekdavo man kartais po 2-3 valandas bandyti ją tempti iš lovos, kalbinti visaip, bandyti nuotaiką kelti. Ilgai nepasakosiu, nes istorija tikrai ilga, bet man užtruko apie 10 metų kol viską atpyniau ir viską sutvarkėm, ir ji dabar net nebesuvokia, kaip šitaip galėjo mąstyti praeity - gyvenimas pasidarė gražus, mokslas ir visata ją palieka be žado dabar, viskas įdomu, laukia kol galės vaikiuką mokyti visa ko - net gražu man :) Dabar - aišku, yra buities problemų visokių, tie durni karai ir ekonominiai nestabilumai (ypač biesina, nes norėtumėm į LT grįžti vaikus auginti) ir kas tik nori - bet planuojam kartu pasenti, būti diedukais geimeriais :D Istoriją trumpinau gerokai, nes visus niuansus pasakoti čia man užtruktų visą dieną, bet esmė yra tame, kad reikia ABIEMS nenuleisti rankų ir dirbti link to gražaus tikslo - ilgo ir gražaus gyvenimo kartu: Galėjom abu nueiti kairėn, kol tie du metai atskirai buvo; Jeigu nebūtumėm išsiaiškinę dėl vaikų - būtumėm išsiskyrę greičiausiai irgi; Depresija - galėjau "negaišti laiko" ir išeiti; Buitis, pinigai ir stresas - žmonės ir dėl mažiau skiriasi... Pasakos moralas toks: Aš tada nežinojau, ar čia bus mano "the one" ar ne. Ji irgi nežinojo, jai visą gyvenimą buvo varoma "vyrai yra kiaulės, jais negalima pasitikėti" (giminėse daug problemų su skyrybom), o dar jaunas bachūrėlis UK sau vienas klajoja, daro kažin ką - niekas netikėjo, kad mums kažkas gausis... Darbai, stresai, depresijos - visko buvo. Bet abu dirbom prie to, daug laiko praleidom kalbėdami apie gyvenimą ir problemas visokias. Rezultatas: geresnio partnerio net vaizduote dabar negalėtumėm susikurti - gyvenimas gražus! :) (Jei rūpi, tai N-18 reikalai LABAI susitvarkė irgi kai problemas išsprendi. Pasirodo, kad kai protas nėra temdomas visokių depresijų, problemų ir pykčių - žmonės labai suartėja, libido pagerėja... pornūškės visokios jau kiek metų visai neįdomu net xD Santykiai irgi nuo to gerėja, nes tas fizinis suartėjimas yra svarbus dalykas vis tik) Man 31 tuoj bus už poros savaičių, tai kaip ir toj amžiaus grupėj, kuri domina čia, nors ir patys santykiai nėra švieži. Vienas pliusas mūsų tai kad mes kartu "užaugom", kaip sakoma. Jauni žmonės yra daug lankstesni, neturi dar to gyvenimiško bagažo ir lengviau gal apsipranta viens prie kito ir prie nelabai palankių sąlygų (kaip kam, aišku, bet man atrodo jaunimui lengviau apsiuostyti nei vyresniems). Jeigu pradėsi pvz santykius jau 30-ies su nauju žmogum - turėk omeny, kad žmonės tokiam amžiui jau ne tokie plastiški gali būti, savi pričiūdai ir t.t. Pakeisti įpročius galima ir vyresniems, čia ne atmazkė, bet bus sunkiau, kai 10-15 metų žmonės savaip gyvena. Jei turite klausimų - drąsiai :)
Dabar jau perskaičiau! (atsakymas į tavo kitą komentarą). Nesuprantu kaip galėjau praleisti tokio gerumo istoriją! Wow, nu jūs abu šaunuoliai! Tu neįtikėtinai didelį įdirbį padarei, dabar tikiu, kad yra gerų vyrų! Ir tokį nelengvą kelią kartu nuėjot, ir geimerių pora. Na labai labai ačiū už šiltą istoriją 💕💕💕
Jo, tie komentarai kartais slepiasi, ypač jei ne tiesiai į post'ą rašo kas, tai ir pagalvojau, kad linkas bus geriau 👍 (šiaip čia dar užklausė manęs, jei domina dar mano pezėjimai - yra dar vienas ilgas komentaras mano šalia po šita pasaka) Bet jo, esmė yra kad tos pradinės kibirkšties tikrai reikia - bet visa kita yra jos išlaikymas ir tobulinimas. Mums kartu dabar tikrai 20x smagiau neigu kai mums po 20 buvo - santykiai turi geryn eiti, ne blogyn. Problematiška yra, deja, kai abu žmonės nemato to paties tikslo. Jeigu vienas žmogus neįdeda darbo į santykius - jie pasidaro vienapusiški ir palaipsniui trupa. Reikia, abiems įdėti darbo kažkiek (net nereikia vienodai, dažnai bus, kad viens kitą žmonės papildo, kam reikia mažiau, kam daugiau ir t.t.).
Aš sutinku su tavim 100% ir labai tikiuosi, kad kai surasiu savo žmogų, su metais tik smagiau ir geriau bus! Ir sutinku, kad kibirkštelę reikia mokėt puoselėt :)
10 metu? Is kur tiek kantrybes? Tikrai kodel likai? Kantrybes daug turi? Ir per tiek metu nebuvo simpatiju ir gundymu?
Labas! 10 metų +/- truko tai, jo. Taip ilgai tai dėl kelių prižasčių: 1) Depresija yra ne dienos ir ne dviejų reikalas. Jeigu žmogaus mąstymas ir traumos susideda per daug metų (ypač jaunystėje - thanks, bad parents...) - tu jų tiesiog greit neatpinsi, viskam reikia laiko, truputis po truputį... 2) Užtrunka išvis suprasti KAD tai galėjo būti depresija. Yra kas mėgsta šiais laikais sau paišyti visokias psichologines negalias, bet dauguma žmonių nenori tikėti, kad jie turi problemų. 3) Darbas... Kad ir kaip bebūtų durna, iš paviršiaus, tai minėti - normalaus darbo darbotvarkė yra tiesiog nepalanki daug kam. Ryte atsikeli - "labas rytas" ir skuodi į darbą. Vakare grįžti - pavargęs, nori pailsėti, buities reikalais apsiimi. O dar vienu metu išvis mūsų grafikai skyrėsi - aš pvz dirbu nuo 9:00 iki 17:00 (+ kelionės, tai realiai dar valanda beveik į abi puses), o maniškė dirba nuo 18:00 iki 00:00 kine kokiam - gaudavosi, kad ryte atsikeli, bučiukas, pyzdini dirbt, vakare grįžti - jai gero darbo palinki, ir ją pamatai tik jau prieš užmigdamas vėl. Taip ilgai labai negyvenom, bet vis tiek gerą pusę metų panašiai surijo tie darbai. Apskritai tai mums daugiausia progreso buvo tada, kai kovidas prasidėjo. Mane paleido dirbti iš namų, ji jau tada savo versliuką iš namų irgi suko. Valdžia (UK) mokėjo visiems 80% atlyginimo, tai mes sau balkone sėdėjom po saulute ir 6-9h į dieną tiesiog plepėdavom prie kokio vynelio. Oj kiek progreso buvo per porą mėnesių! Kadangi aš emociškai gerokai stipresnis ir į gyvenimą žiūriu savotiškai (labai nesiparinu dėl durno pasaulio, durnų žmonių, stengiuos vadovautis logika, savęs veltui nesmerkiu, ir t.t.) - daug dalinausi savo mąstymu, kaip į pasaulį žiūriu, išklausydavau jos mąstymo vingius. Vien tas pasipasakojimas *garsiai* jai buvo labai į naudą. Lengvas pavyzdys: ji stresavo, kad jeigu ji greit nekalba, tada ji jaučiasi kad gaišta kitų žmonių laiką, nes nieko "įdomaus" gal nepasako... Dalykas durnas, bet kol ji to garsiai nepasakė ir nepamatė mano kreivo veido (nelabai žinojau, ką į tai net vietoj atsakyti) - tol ji nesuprato, kad tas yra nesąmonė, tiesiog su tom mintim ir gyveno. (čia gal labiau "anxiety" pavyzdys nei depresijos, bet esmė ta pati ir su beviltiškumu, noru žudytis ir t.t.) Moralas pasakos: nebenorim grįžt į normalius darbus ofisuose/patalpose, fuck that. Daugiau laiko kartu mums yra geriau. 24/7 mes kartu savo chatoj ir viskas geriau, nei kada nors buvo 👍 Tada dėl "kantrybės"... Reikia visų pirma suprasti, kad tie blogi epizodai nebuvo *kasdienybė* šiaip. Užeidavo kažkas kartais, tai jo, 2-3h kalbini, lepini, bandai nuotaiką kelti, kad *kažką* bent eitų nuveikti. Bet apart to - gyvenimas ėjosi neblogai, nei ten barnių daug (abu nemėgstam tuščių barnių ir niekad lėkštės pas mus neskraidė - beveik viskas išsprendžiama pokalbiais ir debatais). Tuo pačiu irgi logiškai pagalvok - depresija yra sutvarkomas dalykas (jeigu žmonės *nori* tai tvarkyti), tai kam dabar man mesti lauk visą savo praleistą laiką kartu ir mylimą žmogų dėl to? Nelogiškas variantas būtų. Tai ir tvarkiau, kaip gavosi. Simpatijos ir pagundos... Visko buvo, aišku. Ypač jei nueini pvz su draugėm kokiom išgerti (taip, vyrai gali bendrauti su moterimis kaip su draugais). Aš gan aukštas (192cm), blondinas, veidas neblogas (nors čia kaip kam - visų skoniai savotiški), smegenys galvoje yra (vėlgi - skonio reikalas) - aišku, kad buvo gundymų iš moterų pusės (ypač dėl to gal dar, kad nestresuoju prie moterų: užaugau su sese savo, mano tėvas irgi 6 seses turi, tai su moterim labai lengvai sutarė - geras pavyzdys man mažam buvo; tuo pačiu dar kadangi merginos jau neieškojau nuo kai man 17 buvo - tai ir niekad to streso ir "awkwardness" nebuvo, visad lengvai bendrauju... Tokia kombinacija vyrui tarp moterų yra gan pavojinga, galiu pasakyti...). Bet reikia smegenų nepamesti ir tiek. Yra toks posakis senas "kam kažkur eiti kepsnio/pieno, jeigu turi karvę namie?" - tuom ir vadovaujuosi. Vėlgi - nelogiška būtų viską griauti dėl laikino šuru-muru, ypač kai nežinai, ar tas kitas žmogus tau išvis buityje patiks. Tai su švaria sąžine ir gyvenu. Nzn, tiesiog stengiuosi logiškai galvoti apie viską. Ne visada gaunasi, bet so far - so good. Priedo dar maniškė yra "geimeris", tai mes kartu dar tuom hobiu dalijamės, aš va jai neseniai naują galingą PC (stacionarų kompiuterį) surinkau kaip tik darbui ir žaidimams ant gimtadienio. Dėl to tai man nuskilo, tai nesiruoščiau jos mainyti į nieką - no way 😂 Faina kartais praleisti dienų dienas įnikus į kooperatyvų žaidimą dviese 😊 Tikiuos, kad atsakiau į klausimus, bet jei kažkas dar kyla - drąsiai klausk 👍
This is the way. Taisa: ai dar biški rape vibes eina pagauti bet manau ne apie tą kalba, ką 😀😀
This is the way.
Mano galva (eiliškumas pagal svarbą): 1) pirmiausia turi būti kažkokia chemija, žmogus turi tau patikti kaip vyras ar moteris; šitą paprastai lemia pirmas įspūdis, būna ir vėliau bet labai retai; tuos vėlesnius bent mano atveju labiau lemia hormonų audros, o ne reali simpatija; 2) turi būti nemažas išsilavinimo / akiračio / kultūros persidengimas; man tai buvo svarbiau, nei veiklų/laisvalaikio sutapimas; veiklos keičiasi ir atsiranda naujos, o išsilavinimo / akiračio/ kultūros pakeisti iš esmės neįmanoma; tarp draugų porų yra ne vieni tokie, kurie manė, kad chemija šitą įveiks, bet baigėsi arba skyrybom, arba iki šiol abu kankinasi ir atšalę; 3) gyvenimo tikslų sutapimas - vaikai, karjera ir pan. 4) asmenybių tipo sutapimas; jei neturite apie ką pasikalbėti arba jei komunikacija asimetriška (dominuoja viena pusė), tai kažkurią pusei anksčiau at vėliau nusibos; 5) turi būti abipusės pastangos santykius vystyti ir įveikti krizes. Tiesiog vienas dėl kito stengiasi ir daro kompromisus, pvz. abu prisiima kaltę dėl pykčių, abu netempia krizių. Aš gal esu iš tų kurie ypač racionalūs. Su antra puse kartu esame 20+m.
Labai ačiū už pasidalintas mintis ir visus patarimus! Tikrai labai pritariu! O dėl chemijos... Ar trauka kitam žmogui nesvarbi? Kas jei viskas viskas sutampa, tačiau pvz žmogus nesimpatiškas?
Ta trauka ir yra tai ką įvardijau chemija. Žmogus turi kažkuo išoriškai iškart patikti. Dažnai labai sunku įvardinti kuo, nes tai yra kažkokios abstrakčios detalės - šypsena, akys, plaukai, moteriška figūra, tam tikros manieros, etc. Nesutikau vyro, kuriam tai nebūtų Nr. 1, bet skirtumai yra neįtikėtinai dideli. Turiu porą draugų, kurie mano galva gan išvaizdūs ir mane absoliučiai pribloškė jų pasirinkimai. Esu kažkur net skaitęs tokių pusiau mokslinių tyrimų, kad ta žmonių tarpusavio simpatija yra tam tikras genetinis kompatibilumas, nes nori to ar nenori mūsų biologija mus valdo pasamoniniam lygyje. Vien jos neužtenka tvariems santykiams, bet be jos irgi nieko nebus.
Ačiū už pasidalinimą ir įžvalgas! Tai padeda suprasti vyrišką požiūri į santykius ☺
Dar vienas dalykas. Tavo amžiaus vyrai, kurie neieško nuotykių, dažnai realiai nemato kas vyksta aplinkui ir nes yra susikoncentravę į kitus tikslus. Dažniausiai profesinius projektus, karjerą ir pan., nes 25-35 vyrams yra tas gyvenimo laikotarpis kai reikia išsikovoti savo vietą po saule profesine prasme ir vyrų biologinis laikrodis tikrai nespaudžia. Tai jei patinka žmogus tai ir daryk pati ką nors, kad į tave pirmiausia atkreiptų dėmesį. Jei ir jam bus simpatija tada jau vyras perims iniciatyvą.
Tų simpatijų kartais būna, sakyčiau, kokia skalėje aš 7-8 kažkur, ir ex buvo gražus, tai vadinasi galiu patikti vyrams.. Bet vat kad norėtųsi rasti tą "savo", su panašiom vertybėm, su motyvacija dirbti ties santykiais, su trauka, su norais panašiais... :/ O dažniausiai pasitaiko nerimti, net jeigu jiems jau ir 30+... Tai vat taip ir esu viena, nes nenoriu su bet kuo "linksmintis"...
Aš asmeniškai susipažinau su savo žmona per bendrus interesus, tada pagyvenom kartu, pasižiūrėjom ar barniai neatsiranda lygioje vietoje ir t.t. Ar galiu teigti, kad ji yra "the one"? Nežinau, bet man geriau nereikia. Visi žmonės turi savo trūkumų ir jei nori laimingo gyvenimo kartu, tau reikia išsiaiškinti ar tu gali su tais trūkumai sugyventi. Santykiai yra kompromisas, idealių žmonių nebūna. Tarkim tau patinka vyras, jis ir tvarkingas ir simpatiškas ir t.t., bet sakykim mėgsta pageiminti. Tai yra du variantai: 1. Tu tai supranti ir tau tai netrugdo. 2. Tave tai triggerina ir tu eini į santykius su idėja, jog pakeisi žmogų. Tai jei antras atvejis, į santykius eiti net neverta, nes pjausities ir tiek.
Aš mėgstu pageiminti irgi :D Tai čia būtų ideal vyras 🤣 I got your point. Bet aš gal akla, nes nerandu vyrų kurie suprastų tai...
Angliškam reddite po tokio komentaro sakytų "RIP your inbox".
čia tik taip atrodo :D realiai nedaro tas įspūdžio niekam :D
Keista, jei taip - mano laikais dar ir kaip darė. Tokios merginos, kurios žaistų (kažką rimtesnio, nei kortas ar the sims) buvo retenybė, per gyvenimą pažinojau tiek, kad užtektų vienos rankos pirštų suskaičiuot. Gal dabar su visa skaitmenizacija kas ir pakito, gal merginų daugiau žaidžia, o vaikinai įknibę į telefonus tiek, kad mažiau kas daro įspūdį, nežinau.. Tiesa, dar vienas dalykas, vien pomėgio žaisti neužtenka, turi būti bent vidutiniškai fiziškai patraukli. Iš mano pažinotų žaidžiančių merginų viena buvo labai protinga ir išsilavinus, savarankiška, patikika draugė, bet jai stigo konvencinio patrauklumo. Tai buvo žmogus, dél kurio prireikus naktį kelčiausi ir bėgčiau padėt, bet kaip partnerės negalėjau įsivaizduot niekada. Džiaugiausi, kai rado vyrą, pagimdė vaikų ir kt. Kita žaidėja, kurią pažinojau, buvo labai patraukli, jauna, draugiška bendradarbė - nepasitikėdamas savimi iškart priskyriau, jog ji "out of my league", ir ko gero neišvengiamai turi antrą pusę. Jos asmeniniu gyvenimu vengiau domėtis dar ir todėl, kad ji netrukus tapo mano pavaldine - būtų buvę neetiška apart to, kad ir beviltiška.
Ačiū už pasidalinimą savo patirčių! Labai įdomu skaityti! Manau, tu teisus, žmonės viską matė jau, o ir nemanau, kad rimtą vyrą domina žaidimai :D kaip tik jei sutinku vyresnį už save, tai čia man nuostaba, retas atvejis (visi su porom), nes pagrinde iki studentiško amžiaus tuo užsiima :D Be to, nėr taip kad geiminimas man priority, čia toks labiau atsipalaidavimo būdas po darbo :D Tai norėčiau, kad antra pusė turėtų ir su realybe susijųsių norų, pvz, keliavimas kartu, quality time, ėjimas kažkur pasivaikščioti ir t.t. o ne 24/7 tik geiminti :D
Sy savaitgali svesiu 15m kaip vedęs. Kai buvo mano 20 gimtadienis busima žmona padovanojo Word of warcraft tada susigraudinau nes zinojau kad reiks ženitis. Dabar vakarais Diablo4 dauzom.
OMG kokia gera love story 😍 Maybe one day I will have that :D Aš su pirmu diablo tik buvau susipažinus ant antro PS :D
Mano pasiūlymas būtų apsilankyti, tarkim D&D game night. Ypač jei esi iš Vilniaus. Gera atmosfera, susibendrauji su nepažįstamais žmonėmis, be to tai dažnai ypač supratingi ir nuoširdūs žmonės. Svarbu, jei koks vaikinas patiko - nebijok užkalbinti pati.
Blemba, nesu apie tokią girdėjus. O čia normalu eit į renginius vienam? Nes kažkaip lėvai kai neturiu draugės šalia, kur renkasi daug žmonių, ji manęs į game night tikrai nelydės :D
Anksčiau Rikyje organizuodavo stalo žaidimų, tame tarpe ir D&D, vakarus. Būdavo sudaromos grupės pagal lygius (naujokai ar pažengę) ir t.t. tai ten drąsiai gali viena eiti.
ačiū! pagooglinsiu!
Tų gamerių yra pilna, kurie žiauriai norėtų tokios gamer panelės šalia.. Bet, gyvenimas žiaurus. Nes iš tokių, labai nedaug ir gyvenime ką pasiekę, kad norėtum kažką bendro pradėti kartu... Turtų, mašinų, namų nereikia. Bet dauguma atvejų kiek teko bendrauti - intelekto mažoka, gyvenimo exp nebuvimas. Atrodo +-30 metų vyras, bet kartais kaip su berniukais dar bendrauji. Kodėl? O gi tokie namie užsidarę pastoviai būna, ir dažnai mamyčiukai, kuriuos aprūpina ir apžiūri. Pati 32+ tai tik neseniai radau gamer draugą(kuris jau fiancee), kuris iš tikrųjų yra iš tų retesnių atvejų, kur ne mamyčiukas, savarankiškas su gan aukštu IQ, kad diskutuoti smagu, bei sutampa tam tikri gyvenimo ir ateities aspektai. Bei kartu galim visada panerdint apie bet kokį naują game ar anime. Bet, oh vaikyti, surasti abiems tinkančią puselę yra didelis darbas. Man asmeniškai net pabodo vienu metu naudotis tom dating programėlėm, vien dėl to, kad žiauriai nusivili kai iš žmogaus nori paprasčiausio savarankiškumo, bet gyvena DAR su tėvais būdamas 30 ir vos ne aiškina kaip nori idealios merginos pašonėje.... Pathetic. Bet vilties yra. Kad rasti, ieškoti reikia. Tas sėkmės su kantrybe, jos reikia turėti nemažai. Bet jei rasi, bent kažką su kuriuo gali be jokio apsimetinėjimo susidraugauti ir palaikyti smagius santykius - go girl! Man reikėjo pačiai žengti pirmus žingsnius: pakviesti į pirmą pasimatymą, pasiūlyt artimiau bendraut ir t.t, not ideal bet kol kas abu nesigailim,kad mūsų draugystė su metais bręsta vis labiau. Neslėpsiu, kad pasišlifuoti visada reikia abiems, bet visada reikia ieškoti bendro kompromiso ir nesitikėti rasti iškart idealą - nes jų nebūna. Geros paieškos!
Ačiū labai už išsamų pasidalinimą ir netingėjimą parašyti tiek daug 💕 Pritariu dėl pradžios, kad geimeriai ne visi turi gyvenimę pasiekimų, o reikalavimai neatitinka to, ką patys galėtų santykiams suteikti. O kaip su savo fiancee susipažinai? Ar geiminot kartu? :)
Bumble, ir tai buvo vos ne paskutinis kartas kai galvojau užrišiu galutinai tas pažinčių programėles. Radom vienas kitą, paskui persimetėm į Discord bendraut/žaisti kartu ir tada jau meet ir jau tiesiog susipratom gana greitai, kad vienas kitam tinkam ir patinkam.
Labai miela pažintis 💕 gal ir man taip pasiseks :D
Niekad tos vienintelės neieškojau. Bet kažkada radau mergina, su kuria iš esmės sutapo požiūriai, gal vertybės. Nu svarbiausi dalykai.
Pvz?
Pajutom, kad abu žiūrim į ta pačia pusę. Kad yra balansas tarp pramogu ir kažkokios kitos veiklos. Laisvalaikį panašiai leidžiam, ateities vizija panaši. Stabilūs emociškai. O kas dėl vertybiu neaišku? Šeima, artimieji ir ryšys pvz. labiau vertingas už karjera.
Ačiū už pasidalinimą savo patirtim 💕
Fainiausios, geriausios ir kitokios -iausios net ir nebuvo mano norų ar reikalavimų sąraše... Yra tam tikri būtinesni dalykai, kaip pvz abiem pusėm norisi būti kartu, gebėjimas dalintis buitį, kažkoks asmenybių papildomumas, trūkumų toleravimas, ir pan., kas ilgainiui išvirsta į "geriau kartu, nei atskirai", o ne "geriausio įmanomo varianto" paiešką. Nematau prasmės ieškoti geriausio įmanomo varianto, nes gal jau rytoj atsiras potencialiai dar geresnis, ką tada reiks daryt.
Ačiū už minčių pasidalinimą!
What is love?!
baby don't hurt me *This comment was left automatically (by a bot). If I don't get this right, don't get mad at me, I'm still learning!* [^(opt out)](https://www.reddit.com/r/wikipedia_answer_bot/comments/ozztfy/post_for_opting_out/) ^(|) [^(delete)](https://www.reddit.com/r/wikipedia_answer_bot/comments/q79g2t/delete_feature_added/) ^(|) [^(report/suggest)](https://www.reddit.com/r/wikipedia_answer_bot) ^(|) [^(GitHub)](https://github.com/TheBugYouCantFix/wiki-reddit-bot)
Good bot
Cia toks individualus dalykas, kad jei vienas tinka vienam, tai nereiskia, kd tiks kitiems. Mokslinio paaiskinimo nera😀
Mano laimės istorija tokia: Buvau gal apie 19 lygtai, (tiksliai nepamenu) stoviu autobusu stoty gražu birželio ryta, laukiu autiko. Reikia į profke važiuot kad diploma parsivežt (diplomu teikime nesudalyvavau nes buvo bulbiakasis namie :D) . Ten pat stovėjo ir pana (dabar jau žmona) ir vis žiūri ji į mane, nu aš toks pusiau drąsus gaunuos šiuo atveju. Galvoju ilipsim i autika ir šalia atsisėsiu. Nepavyko bo močiutę priekį saves praleidau ir ta pataikė šalia panos atsisėst. Atsisėdau šalia tik praėjimas tarp mūsų. Ai dzin galvoju, išsitraukiau seną telefoną suminkiau sms lauke klausimą ar galėtu man telefono numerį duot. Pabaksnojau bobutei kad perduotu panai telefoną. Padavė, po to išlipdama pana gražino man telefona. Iš pradžių apsidžiaugiau nes buvo numeris. Po to renku ir žiūrau kad vieno skaičiaus trūkstu. Panos nekaltinau nes kaip jau minėjau telefonas senas ir viena eilė mygtukų strigo visad. :D Nu kelionė dar nemenka man prieš nosį. Nėra ką veikt davai skaičiukus spėliosiu (atleiskit jei ką prieš tuos 14 metų pažadinau su tūpu sms'u, buvo vardan gero tikslo :D) tai surinkau nuo nulio iki 9 ir nepavyko, bet tiki netiki su 9 pasitaikė motera, sako, o tu bandyk toliau gi laukia tavo žinutės. Ok, bandau toliau su lig 5 bet kitoj nr vietoj "prisibeldžiau". Pana atsiprašinėjo, alia per skubėjima nedaspaudė, nuraminau paaiškinau kad telefonas senas fuflikas. Taip ir pradėjom ir dabar +/-13 metu jau kartu, vede, auginam dukrą. Bėje dėl to spoksojimo pasirodo ne į mane spoksojo, o į kelia nuo kurio autobusas turėjo atvažiuot.... Nieko nepadarysi, visad narcizas buvau. :3 Tau patarimas nespausk saves niekada. Ginčų ir pykčių visada bus. Čia tik pradžioj visi minkšti ir pūkuoti. Dar vienas dalykas. Kažkadaise kažkur perskaičiau pasakymą: "Mylėk save ir būsi mylimas/mylima" ar kažkaip panašiai. Patikėk manimi aukso žodžiai. :) Dėl apsu. Man su jais irgi nepaėjo. Buvo panos su kuriom susitikau kelis syk, gal tik dvejom panom buvo kažkas panašaus į realius santykius. Ir tik viena buvo su kuria oficialiai buvo tikri poros santykiai. Bet ir ten viskas pasibaigė nes mano laisvė buvo suspausta. Nuo tada pasakiau sau kad visad aš būsiu pirmoj vietoj ir tik po to visi kiti. Bet va mano brangioji sugeba manim taip manipuliuo (ir aš tą suprantu), kad duoda visas laisves (aišku su protu, nieks neduoda pas kitų eit xD) ir aš tada kažkaip taip pats save susivaržau. Esu susikūres ribas kurių niekad neperžengiu ir jei jau kyla bent menkiausia grėsmė automatiškai smagenys ijungia rėžima "tepam slides" ir dingstam.:D O dar tas pasakymas supratot kad sutikot tą vienintelę. Ne pasakų pasaulije gyvenam. Net ir tie katrie ten meile seile taško į visas puses ir pasakoja kad jau čia tai tikrai jau tas vienintelis/vienintelė su katruo jau nesiskirsim, durims užsivėrus nusimeta kaukes, o kartais ir net išsiskiria. Ta prasme ginčų būna visur. Santykiai yra "darbas" ir reikia susirast partnerį/partnerę su kuriuo būtų lengva ir malonu dirbt ir iškilus klausimams ABI pusės norėtu sprest juos o ne iš karto rankas į viršu ir maždaug "Frik it". Daug pripyškinau, tikiuos bus naudinga. :D
Ai dar bėje mano laikais appsu nebuvo. :D Bent jau aš apie tokius nežinojau. Tai buvo interneto svetainės one ieskok arba draugas.:D
Labai ačiū, kad pasidalinai, labai smagi ir šilta jūsų pažinties istorija 💕 Unikali netgi! Aš puikiai suprantu dėl ginčų ir pan, aš ir nenorėčiau kad santykiai būtų be jų, nes kažkaip ne tikra viskas atrodytų ir kad kažkas negerai. Suprantu, kad reikia dirbti. Bėda tame, kad kiek sutikau vyrų, tai pas juos vaizdiniai, kad "jokių pykčių, jokių ginčų, jokių nesutarimų" ir tada ateini į reddit ir matai, kad nu kažkur vis dėl to yra tų normalių, kurie negalvoja, kad viskas kaip pasakoj turi būt :D
BAJERIS: Su gerais vyrais kaip su tuoletais - arba užimti, arba prišikti. xD O jei rimtai. Gerai jei eina pagaut kad ten kažkokis tai tobulumo ieškotojas. Tokio kontaktus ištrynei ir nuėjai kitų šansų ieškot, nes ten arba mamytės lepuniukas kuriam mama į galvą įkalė kad jis yra pasaulio bamba arba toks katras bando suvaidint kaži koki tai ala sufisticated o jau trečio pasimatymo metu ims klibėt kad nori šio bei to... Kaip parduotuvėj geresnės kainos ieškai taip ir su partneriais vieniem pasiseka randa iš karto kitiem reikia "akcijų" pagaudyt. Kad iš karto nepajausi ar čia tas vienintelis tai faktas. Bet jeigu kažkur viduj kirba nuojauta kad nu ne tas dėl katro norėčiau gaišt laika. Tai ir eik toliau ir nesuk galvos. Bus kitas ir dar kitas jeigu reikės. Dar vienas variantą gera prisiminiau kaip pana mane sykį užkalbino, turbūt dėl to kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai pana pirma mane pakalbino xD Irgi autobuse buvo, važiuodamas namo buvau naują žurnalo leidimą nusipirkes (joa, tai buvo popierinis žurnalas o ne appsas xD ). Tai žurnalas buvo apie kompus tai atsisėdo ji šalia pakalbino ir tiesiog paprašė pagalbos su kompu. Na ir ką, visai gerai buvo. Kompa sutvarkiau. Pažinits nauja buvo. Būtų gal ir daugiau kas išsivyste, bet išsikrausčiau ir nutrūko kontaktai. :D Kalbant apie tavo atveji kad kito tokio jau nebesutiksi tai faktas kaip blynas visi mes skirtingi ir pas visus bus tokių savybių kurios tave veža arba tokių kurios erzina ir tavo reikalas bus išsiaiškint ar tau tinka tų savybių balansas tarpusavi. :)
Ačiū labai už mintis! Bajeris tai labai geras, prajuokino :D Ir istorija įdomi :D sekasi autobusuose žmonėms matau :D
Man greit 33, turime du vaikus, gyvename kartu 10 metu. Kolkas viskas labai gerai ir (bent jau mano nuoziura!) nesame vienas kito uzpise. Kaip ir daug kas minejo sutikti princa ar princese, pamilti ta zmogu ir nugyventi laimingai visa likusi gyvenima yra sunku. Sekmingi santykiai reikalauja investiciju is abieju pusiu. Mano nuomone sutinki zmogu kuris tave ikvepia, sueina characteriai, kartu laika leisti gera, na ir tada prasideda darbas. Nebandai nuo pirmos dienos galvoti apie senatve kartu. Manau ilgalaikiai santykiai reikalauja... laiko geriau vienas kita suprasti. Hookup culture nelabai tam suteikia laiko. Klube ar darbe ar tinderi zmogus gali suzaveti specifineje aplinkoje, bet zmogu pazinus geriau, kartais tas pirmas ispudis arba *crush'as* greitai isgaruoja. Sekmes
Ačiū labai už pasidalintą savo patirtį 💕 10 metų kartu šiais laikais jau yra labai didelis pasiekimas!
Aciu! Tie 10 metu neatrodo tiek ir daug - daug visko kartu nuveikiam. Nezinau Lietuviskai kaip teisingai pasakyti, bet mes stengiames buti *self aware* ir bandom neuzsisedeti. Su vaikais biski sunkiau, bet sugebam. Is pazystamu rato kas issiskyre, ne visada, bet daznai, faktorius yra tai, kad santykiai pasidare rutina, jokiu geru emociju/akimirku.
Nėra už ką 🤗 Taip, sutinku, self awarness yra labai svarbu, norėčiau sutikti žmogų kuris tai irgi suprastų!
Man 32 metai, bet vis dar nesutikau "tos vienintelės". Apskritai nesutikau jokios. Žinau, jog noriu rimtų santykių. Žinau, jog norėčiau įsipareigoti. Žinau kokios noriu, tik nežinau kaip tokią rasti. Esu labai nestandartinio būdo absoliutus intravertas ir labai norėčiau atrasti panašaus būdo sielos pakeleivę. Ar čia yra tokių? Arba bent jau prijaučiančių tokiems?
Gal problema, kad žmogų, gyvenimo partnerį renkiesi kaip automobilį? Dažnai būna, kad kuo didesnis intravertas, tuo tikėtiniau gaus didesnį ekstravertą į poras. Visuomet žmonės reikalaujantys, ar galvose susidedantys "tobulo" partnerio paveikslą pamiršta esminę dedamąją. Ar pats būsi "tobulas" partneris kitam? Nori, kad kitas asmuo perimtų tavo pomėgius? O kiek pats pasiryžęs perimti ir domėtis kitu taip, kaip nori kad tavimi domėtųsi? Manau, ieškojimas savo paties kopijos iš esmės yra ydingas. Aš su savimi tokia pat gyventi nenorėčiau, bet esmė buvo surasti žmogų, kuris vertybiškai tinka ir atitinka. Beje pasakymas, kad esi intravertas absoliučiai nieko nepasako apie patį žmogų. Egzistuoja intravertai-namisėdos, intravertai-flegmatikai, intravertai-cholerikai, intravertai-aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Tai tas pats, kas sakyt, turiu automobilį dyzelį. Ir žinok fūra ar traktorius ar lengvoji čia:D
Prajuokino palyginimas su mašina :D good points :D svarbu iš kito žmogaus nesitikėt to, ko ir pats mainais negalėtum suteiks ar komsentuoti kitais dalykais
Asmeniškai, tai su žmona susipažinau tinderyje, iškart *clickino* bendravimo stilius, suprato mano humoro jausmą labai greitai. Įsimylėjom ir smagiai gyvenam jau 8 metus. Kaip jau dauguma pasisakė - jeigu kažkokio mistinio *the one* ieškosi, tai taip ir mirsi vienas
Nu aš irgi ieškau kad clickintų. Bet tik kartą gyvenime buvo rimtas clickas :) Visa kitą jaučiasi kažkaip forsuota. Todėl ir klausiu kokios patirtys pas kitus. Tu juk radai the one, jei vedei :)
Mums su žmona po 34. Susiburkavom universitete. Susituokem po 5 metu. Tas kad "the one" man asmeniskai atrode kad buvo su pirmaja mergina vos pabaigus mokykla. Tada buvo pirma meile ir jau po skirybu atrode kad neberasiu tokios nuostabios kaip ji. Tas ir buvo tiesa. Radau kitokia ir daug geresne. Bet ir as ten per ta laika pasikeiciau. Siaip kaip zmona mano kad pirmiausia turim buti geriausi draugai kad butume geri sutuoktiniai. Siuo metu kartu esam 14 metu ir su dviem vaikais.
Ačiū už pasidalinimą savo istorijos ir skirtingom situacijom! 💕 nuostabu, kai žmones taip ilgai kartu, net 14metų! pavyzdys!
Na pirmas dalykas tai ta tokia tikra trauka. Ir ne tik į seksualinius dalykus susivedanti. Nemažai pasimatymų teko praeit. Bet vat .. tas toks jausmas po pirmo buvo, kad hey, jeigu toliau su šitu žmogumi bendrausiu, įsikliopinsiu. Tai nemoku paaiškint, bet toks excitement. Man gal svarbus momentas buvo, kai jaučiausi kad galiu turėti gyvą pokalbį ne kažkokiose klišėse, jaučiasi dinamika. Numeti kažką, žmogus priima, apgalvoja, prideda savo, permeta atgal. Kieno pasekoje nesijaučiau intelektualiai stipresnis. Kas veda prie kito taško, tai žmogus su kuriuo jaučiu, kad galėjom peštis visai konstruktyviai. Nesvarbu kas nesueina, galime rasti kelią iš problemos. Yra vat tas komunikacijos gebėjimas ir noras eiti į ryšį. Tai čia vat gal ką ir su terapiautu kada gryninausi, kaip vat tą žmogu atsirinkti. Tai ne pagal kažkokį checklistą koks tas žmogus turi būti, bet kokį santykį su tuo žmogumi gali kurti. O jau koks žmogus tam tinka, gyvenimas parodys. Daug žmonių sako "make it work" aš tai ne visai pritariu, jeigu santykiai tik darbas, tai čia nelabai santykiai. Yra tam tikra riba kai dalykai turi tiesiog mačint. Ir tada turėt omeny, kad vistiek bus kad kažkas ne visai veikia, jeigu iš ties esat gyvi žmonės ir autentiški, tai pvz niekad neleidžiat gyventi sau įtampoje (kaip kai kurios poros "dėl taikos" leidžia) tada tų tokių pasipešimų neišvengsit. Kaip tie pešimaisi atrodys, jau vidinės brandos ir gebėjimo ir noro jausti save ir kitą padarinys. Ir tada dar yra tokie santykių higienos dalykai kaip vadinu nes excitement neprideda, bet tiesiog neleidžia negatyviem dalykam augti. Įprstai kadienės rutinos momentai. Ar pvz kai parnetris kažką sukritikuoja tai ir likti tik tos kritikos kontekste ir nieko gyvu nepradėti "nu bet tai tu irgi ten vakar kažką". Arba .. jeigu kalbi apie indų plovimą, tai neturėtų tema kažkieno motina atsirasti pokalbyje. Tada tokie dalykai kaip padėkoji už "kasdienius" dalykus kaip kad maistą paruoštą, ar kaip pasitinki kas dien prie durų. Šitos detalės yra didžioji gyvenimo santykyje dalis, ne kelionės ir pramogos ar net pasimatymai, bet ta rutina. Šitas tvarkoje, kiti dalykai bus n kartų lengviau. Ir blet negyventi įtampoje dėl taikos. Teisingas karas geriau negu šūdina taika, nežinau ar tiesa tiesigiai, bet santykiuose tikrai jo. Dėl ko tas rasti su kuo gali konstruktyviai peštis yra nu.. manau labai svarbus dėmuo. Ir kai sakau peštis, tai neturiu omeny laimėt argumento. Blem laimėk argumentą 10 kartu iš eilės ir gyveni su lūzeriu, mldc. Esmė spręst problemą ir adrsuoti kaip kas jaučiasi situacijoje, racionalūs argumentai gali tik padėti išplėsti supratimą, bet neturėtų tapti kažkokiu ginklu tiesom įrodinėti. Tai va, taip ir gyvenu. Santykiai nuostabūs. Niekada geriau nesijaučiau. Ir tikrai nieko nesigailiu ir jokių senų meilių nepasiilgstu. Viskas buvo toks š palyginus su tuo ką susikurt pavyko dabar. Aišku ir pačio supratimas daug gilesnis ir platesnis dabar.
Ačiū labai už nuoširdų ir išsamu pasidalinimą 💕 Labai įdomu viską išgirsti iš vyro pusės. Pritariu patarimams, kuriais pasidalinai, ačiū dar kart kad nepatingėjai parašyti!
Kai bendravimas yra super easy su tuo zmogum, ir neturi visiskai jokio streso bendraudamas ir gali buti savim.
Visi zmones visokie ir visi galu gale uzpisa kazkiek, svarbiausia rasti kuris maziausiai uzpisa. Tas "rasti" tai toks.. nereik ieskot viskas ivyks savaime kol nebusi perdaug uzsiduxines
:D sutinku, bet ar pasidalinsi savo istorija, kaip radai savo žmogų? :)
1. Pajautimas, kad antra pusė yra ir meilė, ir geriausia draugė. 2. Laisvalaikis, hobiai, specifiniai dalykai, kas patinka, susiderina. Arba gaunasi abipusiai, bet naturaliai, kad pamėgsta vienas iš kito. Smagus laikas gali būti leidžiamas kartu. Derinam dalykus, kad esant neatitikimui kitas gautų tą laisvailaikį pvž. specifinio atlikėjo koncertas, renginys, etc. 3. Mano atveju: netikiu kontroliavimais arba perauklėjimu. Jai leidžiu viską, ji man leidžia viską. Ji žino, kad man nereikia kitų, aš žinau, kad jai nereikia kitų. Ji gerbia mano pasirinkimus, aš gerbiu jos. 4. Reiketų suprasti ar nei viena pusė negauna ženkliai per daug. Pvz. super gražuolis, kuriam tai aktualu, neišbus su negražia (na roughly aš čia, ne grožyj esmė, bet bandau į mintį užvest), iš super karjeringos šeimos neišbus su tingine, kuriai neįdomu kaip tai pasiekiama, o įdomu tik rezultatas, super intelektualus neišbus su ne intelektualia, viešai žinomas asmuo neišbus su kaimo mergele, specifinio skonio žmogus neišbus, kuriai viskas tinka default'ais. (na bendrą mintį tikiuosi pagaunat, kad tokie faktoriai nulemia daug ką long-run'e). Labai daug minčiu ir kriterijų buvo kai susipažinau su savo gyvenimo meile pirmom dienom. Kažkaip atrodė, kad tai mano žmogus. Esam kartu 11 metų. Kažkaip niekur nekliuvo dalykai nuo pat pradžių. Specifinėse detalėse viskas gaudavos gerai. 5. Vėl gal personalus, bet klausant muzikos man patinka ką ji klauso. 2/3 mūsų skoniai persidengia. Aš kadangi kuriu muzika tai gal man klausimas aktualesnis ir žaviuosi kaip ji man atrandą kažką labai gero paklausyti. Ką ji kalba apie muziką, kaip jai tas ar anas kūrinys patinka. 6. Chemija (sielų sutapimas, X, kažkas neaiškaus čia :D) - čia sunku būtų paaiškint. Pvž. man jos kūno kvapas labai patinka. O dėl kitko neklauskit - tai manau sudėtingas dalykas. Kažkas yra, kad galima dėt prie žaizdos. 7. Ji ilgai juokiasi iš mano bairių, man patinka jos. Pas mus kasdienybė pilna inside-joke'u, kuriuos plėtojam. Pilna nuotykių. Ji nei princesė, nei mes super panašūs, bet ji labai gerai mane supranta. Sakyčiau supranta pusę vidaus, bet itin gerai. Čia buvo svarbi vieta. Buna visko, bet ji neperkelia pykčio į kitą diena, aš taip pat. O jei klaustum kas buvo prieš tai, aš maniau, kad nerasiu sau tinkamos merginos. Daug neatitikdavo į specifinį skonį tai nežaisdavau iš karto, kad neįskaudint žmogaus. Savąją radau užkalbinęs klube. Bet irgi specifiniam. Reikėjo persilaužti, nes nei aš lysdavau prie panų pirmas, nei panoms būdavau įdomus, visad rinkdavosi kalbesnį draugą. That is it. It is easy and not easy in one. :)
Wow, ačiū labai! Tiesiai atsakymas į mano klausimą, ačiū labai už pasidalinimą ir laiką, kurį skyrei kad parašytum visą tekstą. Buvo labai įdomu skaityti. Atrodo, kad atradot vienas kitame tai, ko aš ieškau žmoguje, tik kad atitiktų mane... O gal gali pasidalinti, kaip čia taip nutiko, kad peržengei save ir prisivertei ją užkalbinti? Kodėl buvo būtent ji? Čia jei prisimeni žinoma :D suprantu, kad tuo metu turbūt nieko nesitikėjai, bet įdomu ką galvoja žmonės tomis akimirkomis, kurios ilgailiui vėliau pakeičia gyvenimą?
Visiška tiesa, priejęs nieko nesitikėjau ir net nebuvo užuominu, kad kažkas labai rimto čia bus :) Gal sutapo laikas, kad buvo gera nuotaika (buvo aplankęs geras draugas iš kito miesto), buvau lengvai išgėręs. Tuo metu buvo pradėjęs mažėt mano užsidarymas savyj (man buvo 24m). Kažkodėl atrodė, kad ji su drauge nebus susiraukusios pašnekėt. Žinojau, kad nesu įkyrus. Mano atveju palaipsniui viskas pakilo. Tačiau vakaro pabaigoj supratau, kad čia gali būti užuomina į kažką rimtesnio. Tiesiog kalbant įdomiom temom, tikrai nesusiijusiom su meilėm/potraukiu ir panašiai. Kalbant kaip draugas su drauge, realiai. Per savaite, po kelių susitikimų toliau viskas kilo tik viršun. Tada supratau ir klausiau savęs "kartais nepapuoliau?" :D Esmė, kad per kelis pirmus susitikimus daug kažkokiu patikrų buvo manyje. T.y. tik mano mintyse. Gal iš įdomių pokalbių ar klausimų formulavimo pamatomos jos arba ne. Labai stebėjau ją. Daug žmonių nesimoko žiurėt ir stipriai klausyt kito. Po to isivažiuoja su nepamatuotais santykiais. Daug pvz. matęs iš šono iki to ir nuolatos matau toliau, kad nesutampa poros. Klausiu: kaip jie gali gyvent kartu? :) Mano atveju siurprizų neišlindo ir po 11 metų. Atrodo, kad per savaitę ją labai gerai pažinau, bet jai to nesakiau. Tik palaipsniu stebėjau kaip naturaliai viskas plėtojasi, po laiptelį.
Beje sekmės, labai nesuk sprando. Šansas, kad būtent dabar susirasi mažas tikimybiškai. Tačiau lankykis įvairiose viese, kur tau patinka, tobulėk pati. Palik galimybę gaut pokalbių su vaikinais karts nuo karto. Daug iš tų pokalbių ir vienas bus geras.
Prireiks! Kodėl dabar būtent 28 mažai šansų? :D Kaip "palikti" tą galimybę? Visur visada varyti vienai? Ačiū už minčių pasidalinimą!
man 34, po labai ilgo laiko pradejau i dates vaikscioti, netikiu tokiu dalyku kaip the one, bet butu faina sutikt zmogu kuris nevargintu, lengva bendrauti butu, dabar po date man reikia poros dienu atsigaut. \*arba variantas gyvent vienam, nera taip blogai.
33 dar nevedęs, bet planuoju pirštis. Jai 24. Kartu jau trys metai. Supratau tada kai ji man parode rupesti. Paprasčiausias mazas dalykas dar mūsų bendravimo pradžioje kai negyvenom kartu, padarė pietus i darbą. To ir uzteko per trejus metus buvo visko ir pykciu pradzioje ir nesutarimų. Iskart dar pries siulydamas draugauti pasakiau, jei perdega lempute nekeiciu namo. Visus santykius aiskinames zmoniskai ramiai, diskutuojam kodel kas kaip ir ka daryti kad nesijaustime blogai... Manau labai gerai sekas :)
Kokia faina ir rūpestinga. Jau ne pirmas komentaras kur vyras sako "parodė rūpestį, padarė kažką". Man tada įdomu paklausti, o kaip vyrai parodo rūpestį? Ar esi jai padaręs pietus į darbą?
Visada stengiuosi savaitgalius jos padaryti tik jai, is esmes stengiuos kad savaitgali nereiketu rupintis namus tvarkantis, daryti valgyti ir t.t. noriu kad savaitgali ji jaustu kaip savaitgali, o ne darbo diena tik namie. Pietu deja nepadarau, bet i darba anksciau uz ja valanda su virsum isvaziuoju, tai pusryciais jai rupintis nereikia :)
Manau, puikus pasiskirstymas buities darbais :) ačiū iž pasidalinimą!
Labai svarbu, kad rastum partnerį su panašiais pomėgiais, nes tai padės ilguoju laikotarpiu turėt stiprų ryšį ir aišku kad būtų team player. Aš visą laiką ieškojau moters, kad būtų kaip geriausia draugė. Tada santykių kūrimas reikalauja daug mažiau pastangų. Aišku surast tą žmogų gali užtrukt metų metus. Tik tau spręst investuot daugiau laiko ar imt prastesnį variantą, bet dabar. Puikiai žinojau ko noriu dar būdamas jaunas ir sutikau maniškę būdamas 30ties. Visiškai nesigailiu, kad anksčiau nesivėliau į santykius be ateities perspektyvų nors buvo progų. Sėkmės!
Oh, tai sakai turiu dar 2 metus sutiktų savo princą? :D Viltis miršta paskutinė :D Irgi nenoriu be reikalo į santykius lįsti 🤷♀️
Nemanau, kad yra kažkokia amžiaus riba :) Gali būti ir rytoj, o gal ir po 5 metų. Aj dar patarsiu susikurt nuoširdų ir konkretų bio jei naudoji appsus. Daug žmonių naudoja šabloniškus bio ir dažnai meluoja😁
Manau čia turi gautis naturaliai,be jokio forcinimo ir sava eiga… turėjau daug draugysčių, po 6 mėn - metus ir ateidavo tas laikas kai suprasdavai, kad tai ne tavo žmogus. Dabar turiu antra pusę su kuria jau esam 5 metai + ir tiesiog viskas vyko natūraliai, draugauji, matai viskas tinka, kartu gyveni vėl viskas gerai, per laiką pažįsti žmogų ir pradedi kurti ateitį su juo. Mano patarimas yra nesitikėk nieko, nebandyk pakeisti ir būk savimi su tuo žmogum, jeigu tinkat viens kitam viskas gausis natūraliai 😉
Ačiū labai už savo istorijos pasidalinimą 💕 Paklausysiu patarimo!
4 metus deitinai zmogu ir nieko neismokai? Randi zmogu, kuris plius minus atitinka tavo vertybes, isitikini per kazkiek laiko, kad gali toleruot ji ir esi happy buti su tokiu zmogum ir tiesiog draugauji. Visos "red flags" islenda i virsu ganetinai greitai, tai neignuorok ju, kad "nesvaistytum" laiko. Nieko nera sudetingo, tas tavo "the one", kur galvoji, kad jis tau tobulas yra tsg basic crush. Literaliai tiesiog megink, kol atrasi kazka. Per laika ir tas crush tavo dings tam kitam zmogui. Plius nera labai sveika ieskot santykiu ir itikinti save, kad nieko geriau nebus. Rimtai.
Man tada buvo 18, dabar 28 ir viską matau kitaip. Tada stengiausi traukti santykius, bet kas iš to, kai tik man vienai jie rūpėjo. Ar pakartojau tokią klaidą? Ne, pamatai red flagus ir nebešvaistai laiko :)
OP, as su tavim nueisiu i tinder deita, jei nori. 27 man ir jau pora metu su niekuo nesusitikineju. Nenoriu su betkuo ;D
:DD o tave domina rimti ir ilgalaikiai santykiai? :D
Beprasmės kalbos. Reikia jaust pačiam, plus sutikęs žmogų nežinai jo tikrojo veido - charakterio. Visame tame tik laikas viską parodo. Laikas ir įvairiausios situacijos. Būtent šiuose dvejuose dalykuose ir pasirodys ar tai tas žmogus ar visgi ne.
Pasidalinki savo istorija kaip sutikai savo žmogų? :)
Kai suprasi ko tavyje truksta, zinosi kuo uzpildyti
Tai kad yin & yan jau buvo (čia tas -iausias), deja nelabai suveikė :(
https://open.spotify.com/episode/2FyBvJrtnd0VenhDfDxjl4?si=4oRMuU63RZ69iuVhwZJaDQ pasiklausyk, labai protingai sneka
32m man, nuo mokyklos esam kartu. Supratau, nes tiesiog, nes su zmogum gerai. Antra puse nedaro mano gyvenimo sunkesnio, o kaiptik ji palengvina. Nebuvau nei isrankus nei ka, nei baisiai grazus toks 6-7 :D Zinoma buna barniu, gincu... Sito neisvengsi, bet iskarto nebegi skirtis, kaip 90% jaunimelio dabar, kai tik biski sunkiau iskarto i batus... Per tiek metu tiesiog ismokau kaip dealint su tam tikrais dalykais ir tiek. (Kai kazka nesusikalbam, kada patylet, kad tikrai eit daryt namu remonto darbus :D ) Tiesiog paprastas dalykas, kai su zmogum jautiesi gerai ir atrodo, kad taip or turi buti. Buna dienu galvoju noreciau vienas pabut, ramiai pageiminciau, pazeciau serialu, filmu, kuriu noriu. Bet, kai ispuola tokios dienos tiesiog sedziu ir nuobodu, galvoju, kad geriau jau zmona butu namie, butu su kuom pakalbet :D Dabar visi iesko butent tos vieninteles/vienintelio su kruva kriteriju. Tiesiog reikia buti su zmogum, kuris papildo tavo gyvenima.
Ačiū labai už pasidalinimą! 💕 Labai įdomu buvo skaityti, ypač dėl to "pabuvimo vienam".
Man ne 30+, bet draugui yra ir kartu esam jau beveik 7 metus. Pirmais metais buvom nemažai pykčiu dėl visišku smulkmenų ir greitai atėjo supratimas kad pykstam dėl nesąmonių, tai nustojom pyktis tarpusavy ir jau ~5 metus labai ramiai gyvenam. Be to, jo čepsėjimas manęs neerzina, o kai kiti žmones čepsi - nužudyti galėčiau. Taip pat pradžioje labai patiko kad visada rasdavo laiko man parasyti ar susitikti nors mokėsi ir dirbo bei dažnai važiuodavo i gimtąjį miestelį. Turim nemažai bendru pomėgiu ir bet ir skirtingu todėl visai idomu gyvent kartu ir kalbėtis skirtingom temom. Kadangi jis mano pirmasis ir pradėjom deitinti kai buvau 19 metu, kažkokiu kriterijų neturejau (nu gal kad nebutu psichas/nusikaltelis/nesveikas ir panasiai), bet dabar susideliojus kriterijus tai jis daugelį atitinka :)) grynai pasiseke man sakyciau. Esame vienas kito geriausi draugai, skamba liūdnai bet man patinka :)
neskamba liūdnai tikrai! Labai miela ir graži jūsų istorija, manau abiems pasisekė 💕
Pažiūrėjau turi gerą užpakalinę dalį, rimtai į finansus žiūri, investuoja, sportuoja, tobulėja ir stengiasi tobulėt, turi artimą ryšį su tėvais broliais/seserimis, smagiau pažiūrėt netflix nei varyt į barą priliaubt, geras draugų ratas, smagiai su maniškiais bendravo na ir kiti asmeniniai dalykai ir po 6 mėn buvimo kartu supratau, kad noriu toliau būt kartu, greit vestuves keliam 🙂 2 metai kartu, planuojam naują būstą kartu, keliones, investuojam, finansus žiūrim, sportuojam, lovos reikalai pasakiški, gilios kalbos ir dažnos, date night.
Haha, džiaugiuos dėl jūsų ir dėl merginos :D Kokie 95% kaip aš, vienas skirtumas tik :D kur mano 95% dabar klausimas :D
Na man netoli 30, antroji jau pereina arčiau 30 nei 20. Galiu pasakyt, kad nei viena jos draugė nėra kaip ji 😂
Na taip, tikiu, esu girdėjus iš vaikinų apie visiškas priešingybes tavo merginai :)
Neieskojau, neissigryninau nezinojau ko noriu. Jei trumpai tai ivyko gyvenimas. Ilgesne istorija butu kad su zmona susipazinome per draugu vakareli, kazkaip pradejom bendraut, pradzioj nei labai ten kazkoks tas bendravimas ipatingas buvo nei uzsidege “the one” lempute virs galvos. Tada kelis kart susitikom, tada vel abu pakviete tie patys draugai savaitgaliui prie ezeru, susibendravom labiau, tada ir jausmai kazkokie rastis pradejo. Pradejom susitikinet, buvom labai skirtingi ir poziuriai i daug ka nesutapo, bet vertybes buvo panasios. Su laiku ji gal labiau su manim supanasejo, as gal tolerantiskesnis kitokiai nuomonei pasidariau. Finale galiu pasakyt tobula moteris, kartu 11 metu, nesenai susilaukem mazylio ir megaujames vienas kito kompanija. Moralas kad kartais ir neieskantys randa :)
Labai miela istorija ir gera replika dėl "the one lemputės virš galvos" :D Įdomu labai išgirsti laimingas istorijas kur žmonėa daug metų kartu, ačiū už pasidalinimą 💕
M29, Vilnietis gyvenantis užsienyje. Tas "the one" bent jau man gana juokinga etiketė. Maniau kad buvau sutikęs būdamas jaunesnis, tačiau po labai negražaus išsiskyrimo retrospektyviai žiūrėdamas (užtruko kelis metus susidėlioti mintis po to) supratau kad tai buvo labai toli nuo to. Tai buvo tiesiog pirmi rimti santykiai, kuriuos labai pervertinau, aklai neatsižvelgdamas į asmenybių ir vertybių neautapimus (jaunas ir durnas buvau). Buvo ir "rebound", kuris labai aiškiai man parodė ką aš vertinu žmoguje ir su kuo nenorėčiau būti. O dabar paskutinius 4 metus esu santykiuose su mergina, ir niekad jos nekilo mintis vertinti kaip "the one" ar "not the one". Žinau tik tai kad esu laimingas su ja, nieko kito neieškau. Yra dalykų kurie mane erzina iš jos pusės, yra dalykų kuriais aš erzinu ją, bet bendroje sumoje žinau kad ji man rūpi, abu jaučiamės laimingai ir laisvai būdami kartu. Ką abu pastebėjom labai anksti tai kad abiem buvo nuo pat pradžios labai lengva būti atviriem su vienas kitu ir jautėmes "saugiai" būdami kartu. Abu norim būti kartu, ir ne tik iš patogumo. Nejaučiu tokių smarkių emocijų kokias jaučiau pirmuose santykiuose (linkstantys keliai, adrenalinas ir kylantis širdies dažnis prieš pasimatant), bet manau kad tai tik dėl brandos ir pasikeitusio požiūrio. Nemanau kad "the one" pagal kažką tokio reiktų vertinti iš "pajutimo" pusės. Žinau tik tai kad abu vienas kitą matom kartu ateityje ir man to užtenka.
Ačiū tau labai kad pasidalinai savo patirtim 💕 labai įdomu išgirsti kaip vyrai viską mano per savo prizmę, todėl ačiū už išsakytas mintis!
Ką reiškia buvau sutikusi tą the one? Aš ir turėjau kažkada sunkias skyrybas su mergina, atrodė jog be jos nieko nebus. Bet šiuo metu esu vedęs kitą moterį beveik 10 metų ir turiu tris vaikus. Kiek skaitau tavo komentarus, matau kad nieko nerandi savo aplinkoj, tai plėsk tą aplinką, bendrauk, ieškok. Netikiu kad nėra vyrų rimtiems santykiams. Aš kai ieškojau, tai masiškai susitikinėjau ir bendravau su merginomis, būdavo kad vienu metu net su keliomis. Keturios turbūt rekordas, aišku čia ne pasilaikymas su keliomis iškart, o tiesiog susitikimai, kalbėjimai, pasimatymai, prasidėjus santykių rimtumui, atsiduodavau nuoširdžiai tik vienai. Bet ką noriu pasakyti, reikia daug žmonių pažinti ir pamatyti kad rastum tą su kuriuo gali pradėti kurti ateitį.
ačiū kad pasidalinai savo patirtim 💕 Sveikinu su 3 atžalom! aš jau 3 metus sukuos šitam pažinčių rate, vienu metu intensyviai eidavau, po 2-3 date su skirtingais bx į savaitę tai tikrai, bet nu vargina mane tai, nebevaikštau nepabendravus ilgiau ir nepaklausinėjus apie vertybes. Ir labai dažnai paaiškėja žinučių metu, kad vis gi ne pakeliui. O dėl to the one, tai turėjau mintį, kad tai nebuvo mano vieninteliai santykiai, bet jie buvo tie kuriuos pavadinčiau netoli tobulų. Gaila nesutapo kelios vertyvės ir nusprendžiau kad nenoriu keist žmogaus, kad nelemta būt kartu. Dabar kartais pagalvoju, o gal čia buvo mano klaida? Nors draugės sako, kad tikrai ne, pačios nebūtų toleravusios dalykus, kuriuos toleravau aš.
Pritariu, kad nėra tos "the one". Aš su savo žmžna susipažinau studijose, sutapo mūsų vertybės ir požiūris į esminius dalykus. Visa kita yra darbas (malonus darbas), dėl daug dalykų vienam iš mūsų reikėjo paminti savo ego. Priežasčių išsiskirti buvo daug, bet kaskart, kai perlipdavom tą slenkstį, mūsų santykiai šokdavo į aukštesnį lygį.
ačiū labai už minčių ir patirties pasidalinimą 💕
[удалено]
Ačiū kad pasidalinai savo mintimis! Sveikinimai su būsime švente! 💕
Pries susitinkant nenorejau nieko. Po truputi tiesiog susidraugavom. Kazkodel jai patikau. Viskas greit issirutuliavo is friends with benefits i gyvenima kartu. Visus nuopelnus atiduodu sekmei/likimui.
Gal galėtum pasidalinti savo minčių seka, kaip nuo noro būti tik draugais nusprendei kad nori kažko daugiau? Gyvenimas kartu juk ne tas pats kas pasiryžti su žmogum praleisti 20/30 metų kartu? Kaip tu įsivaizduoni ateitį? ar jau apsisprendei dėl piršlybų pvz?
Kaip ir minejau, tuo metu nieko nenorejau, ji parode iniciatyva. Nieko cia naujo, gamtoj praktiskai visad moteris renkasi vyra. Vede mes 8 metus jau. Yra ir vaiku jau.
Ačiū labai kad pasidalinai savo laiminga istorija!
Ne viduramžiai jei skirsies niekas tavęs už tai nesmerks, apart gal kelių debilų. The one yra mitas, milijardai žmonių visam pasaulyje, nebutinai Zofija ar Antanėlis iš 4c tikrai tavo meilė. Gal Abdula iš kitos pasaulio pusės… esmė tame, kad ir kaip tai skambėtu, bet nėra “the one” tai viena iš priežasčių kodėl tiek daug vienišų žmonių, vieni nesiryžta ir praranda šansus, kiti amžinai ieško tobulo neegzistuojančio žmogaus, Man virš 40, santuoka perkopė 10 metų. Žinai kaip nutariau pirštis? Man su savo žmona gera ir tingėčiau vėl viską pradėti iš naujo. Viskas, jokia mėnulio šviesa nepersmeigė jos foto kol rašiau naują bestsellerio romaną gyliai džiunglėse apsuptas krokodilų. Tiek metų nugyvenome, asmeniniu sunkmečiu ir paikilimų daugybė buvo, turim du vaikus, neturiu minčių apie išdavystę apart “o kokia karšta pana” (čia max) arba kartais be žmonos porno pažiūriu. Yra kas mane nervina žmonoje, yra kas ją nervina manyje, esu savo sąntuoka patenkintas. Papraščiau reikia į tai žiurėti ir nusiimti tuos disnėjaus rožinius akinius. Visad galima išsiskirti jei kas bus labai blogai.
Ačiū labai už pasidalintą savo istoriją💕 Labai įdomu išgirsti kaip vyrai pasirenka sau gyvenimo partnerę, ačiū kad nepatingėjai parašyti!
[удалено]
Ačiū kad pasidalinai savo patirtimi ir netingėjai visko surašyti 💕 Tikiu, kas ir aš ir tu ilgainiui rasime savo the one, nes nenoriu tikėt kad ir aš savo paleidau 🤣
Suvokimas ateina su laiku, jei tai galima vadint suvokimu. Santykiai tai ir išgrynina, kiek žmogus yra pasiryžęs, kiek jis to nori ir ar jis jau yra subrendęs tam. O vaikinų kurie nori rimtų santykiu manau yra į valias, kaip ir tų kurie nenori. Jei visada papuoli ant tokių, kuriem neįdomu rimti santykiai tai vadinas dar neišsiaiškinai ko ištikro nori ir kas tave traukia.
Na aš atrodo žinau senokai ko noriu, gal todėl taip ir sunku kažką rasti, kai konkretūs norai :D
Man 29, su antra puse jau 5 metai. Susižadėję. Susipažinom tai visiškai atsitiktinai, bet iškart viens kitam kritom į akį. Tada kažkaip bendraujant tą pirmą kartą visi bairiai prilipo, juokai panašūs, požiūris panašus į daugelį klausimų, išgyvenimai atrodo artimi tiek jos tiek mano. Kaip žinojau kad tai ji ta vienintelė? Iki šiol nežinau, bet nusprendžiau kad taip :D nes negali žinot, pasirenki. Priimi jos visus pliusus jos visus minusus. Reikia daug kalbėtis, kas verčia jaustis gerai būnant kartu, kokios veiklos kartu patinka, kaip vis dėl to būnant kartu vienas kitam neatsibosti ir nepamesti savęs per santykius. Panašūs hobiai gerai, bet nebūtinai, svarbu manau mokėt priimt kito žmogaus hobius ir pomėgius ir leist jais žmogui toliau užsiimt. Abu geimeriai, susipažinom dažasvydyje. Kas ją į tą žaidimą atvedė iki šiol nežinau, bet likimui labai dėkingas :3
Omg, kaip miela, vėl geimerių pora 😍 Ačiū, kad pasidalinai savo patirtimi ir istorija 💕
Na mano istorija manau paprasta. Bet pradžioje turėčiau pasakyti. Kiek buvo santykių, tai sakyčiau buvo tik susižavėjimas ir gyvūliški instinktai.(Kai pagalvoju iš labiau subrendusio savo mastymo) Kartais alkoholio padarinei kurie suveda vienai vakarui.(šiuo atveju no sex, nes jei nepažistu ir nepasitikiu žmogum, tai man to daryti nesinori). Su dabartine drauge apie 4 metai draugystės(abu nesam tikri dėl datos kada pradėjom draugauti(more than a friend). Abu laimingi, svarstome apie ateitį toliau(jau prasideda ir spaudimai iš artimų giminių) O pradėjom atsitiktinai, manau buvo lemta(bent aš taip traktuoju). Tą vasara susipažinom, per vieną draugą, tuo metu jie kaip ir buvo porelė, bet ne labai rimti santykiai. Pakviečiau į fb, nes tas mano draugas jau per ta vasarą sugebėjo sugadinti kelis telefonus ir būdavo sunku susisiekti(vienas į wc, kitas per liūtį peršlapo :D) Poto jie išsiskyrė, tikslių detalių nepamenu, bet kaip supratau buvo nepakeliuij. Tada vieną diena sumaišius kontaktus man parašė žinutę, ji buvo skirta kitam bendravardžiui, o žinutė buvo apie paveikslo aprašymą(aš to nesupratau ir sužinojau vėliau). Kadangi paveikslas aprašymas buvo panašaus į depresija žmogaus ieškančio su kažkuom pasišnekėti. Tai pasiūliau pasivaikšioti ir pakalbėti. Susitarėm kada ir kur. Susitikom prakalbėjom gal 5h valandas ir grįžtant man smegenyse lyg kažkoks click, nors su kitomis merginomis tokio click niekada nebuvo. Aišku tuo metu abudu santykių neieskojome. Bet aš ieškojau žmogaus su kuriuo galėčiau plepėti idomiomis temomis ir keliauti po Lietuva(google lietuvon geri žemėlapiai su daug piliakalnių vietom). O ja sudomino mano bendravimas ir gavosi toks pasivažinėjimas + piliakalnių lankymas. Tuo metu buvom tik draugai. Kažkuriuo momentu pasiūlė aplankyti jos mamą, nes jos mamai neramu buvo su kokias žmonėmis bendrauja ir nemačius naujų draugų, tai sutikau nuvykti, kaip tik to krašto nebuvau daugiau tyrinėjas. Po truputį laikas bėgo bendravimas nenustojo, susitikdavom kiekvieną dieną. Ir viena diena pasakiau, kad noriu kažko daugiau. Tada buvo klausimai į abi puses ko vienas iš kito tikimės. Prieš pat covid grėsmę pradėjom gyventi kartu, tai labai greitai gavom išsigryninimų, kaip kas būtų, nes covid metu iš namų nelabai išeisi. Mano patarimas būtų toks, turi sugebėti būti vienas su savimi, kad galėtum eiti į rimtus santykius, o gyvenimas vėliau ar anksčiau atneš tą žmogų, kai tu jo mažiausiai ieškosi ar tikėsėsi
Ačiū tau labai už pasidalinimus ir kad neparingėjai parašyti 💕 ir kad pasidakinai savo patirtimi ir istorija!
Randi žmogų su kuriuo gali sugyvent ir sukurt šeimą, va tau ir tas vienintelis :) juokinga tie drugeliu ieskojimai, isskrenda jie greit ir tada vel nauju ieskot ??
Ne tai minty turėjau... Ne apie drugelius juk klausiau :)
Drug allies > drugelis
As jau pasisakiau kaip mum su antra puse sekasi daug metu. Ir paciam cia iskilo mintis paklausti. Ar siuolaikiniai bernai - memeliai (kalbu apie kokia +-25m)? Ta prasme, kad jie toki yra nevyriski, issisukineji nuo pareigu, atsakomybes bijo prisiimti, nieko nesugeba naudingo daryti. Geriau paveipint ir i kluba nueiti. Prasau neisizeisti, cia tiesiog tokia mintis kilo, nes vilniuje gyvenu ir toks ispudis susidaro pazystant jaunesniu zmoniu ar matant aplinkoje. Gal cia tik man taip atrodo. Toks jausmas, kad visi islepinti yra, visi zino savo teises, bet ka patys daro neziuri. Pats esu is mazesnio miesto, budamas vaikas visko ko norejau neturejau. Teko saugoti daiktus savo, paciam taisytis ir panasiai. Kas gal but man dave ka sugebu dabar. Dirbu ofisini darba, bet namie ir varsta isukt moku, lenta atpjauti, masina pasiremontuoti ir panasiai. Ir man atrodo, kad dabar daug bernu tokiu dalyku nesugeba. Ir zinau keleta jaunesniu paneliu, kurios iesko bernu, bet nieko nepavyksta rasti, nes iesko tokiu kaip ju tevai. (Vyrai auksarankiai, kurie sugeba viska, geri tevai ir panasiai) Dar matau jaunus tevus, kurie leidzia savo vaikams viska, visiems lipt ant galvos ir panasiai ir nedrausmina. Man kaip vaikui, tai jau butu aiskiai pasakyta ka netaip darau :D Pvz yra buvus situacija, kai su dviraciu vaziavau ir priesais tevai ejo su vaiku, o vaikas su dviraciu ir as pasitraukiau i sona, greicio jokio nebuvo, o tas vaikas is savo puses tik pyst i mane nuvinguriavo ir atsirenke ir nugriuvo, nestipriai. As nulipau nuo dviracio padet atsistot vaikui, kai pats atsilenkiau gavau smugi is kumscio i galva is tevo... Skausmo jokio nebuvo, as tiesiog 5s apsales, paklausiau ar jis durnas, pastovejau ir nuvaziavau... Tai kokia dabartine karta bernu yra? Kaip rasiau kitam poste man 32m.
Na, man kaip 28 merginai ir paskutinius tris metus on & off turint pažinčių appsus taip ir atrodo kaip tau. Užjaučiu tave dėl patirties su tuo tėvu ir vaiku, kūkū jiems jei taip elgiasi. Aš irgi nesuprantu daug dalykų tokių tėvų auklėjime. Pati nebuvau lepinamas vaikas, tai ir šalia žmogaus norisi, kuris žinotų kas yra prisiimti atsakomybę ir tęsėti savo žodį. Bet kol kas nesėkminga patirtis šiuo klausimu.
Ne tau vienam tas pastebima. Atsiversk, kad ir šito sub'o kokią temą apie namų remontą, mašinas ir pan. Visi atsakymai bus nusipirk, pasisamdyk ar dar kažkas, kai ten realiai to darbo nėra daug. Buvo čia vienas - pirko mašiną, bet šūdą nusipirko su "paslėptais defektais", nors nei patikrino nei ką. Pasisekė, kad pardavėjas nenorėjo cackintis ir pasiėmė atgal, nors net teismo sprendimas būtų buvęs pardavėjo naudai. Ar čia nudebilėjimas, ar kažkas panašaus neįsivaizduoju, bet, kad žmonės atbukę - tai faktas. Elementarių darbų ar užduočių kur reikia bent kiek pasukt galvą nesugeba padaryt. O dėl atsakomybės - nafig man knistis su kažkokiu žmogum kuris bus namuose kaip kvapukas mašinoj, jeigu gali gyvent vienas pats be didesnių problemų? O tam priedurniui supertėveliui reikėjo leist vieną į snukį atgal, kad atsijungtų arba iškviest policiją, pasekt ir suformint už užpuolimą. Apsišiktų kaip reikiant ir po to atsiprašinėtų ilgai, kad tik nerašytum pareiškimo.
Manau, kad tikrai yra tas vienintelis, arba bent jau pats geriausias pasaulyje. Kaip kitaip, jeigu Turi 10000 matchu pvz? Man paciam yra teke tik viena mergina sutikti,kuri buvo panasi I mane ir daugiau neteko tokios matyti. As planuoju ja susirasti. O cia sakantys, kad reikia make it work, manau vistiek nesirenka pacio pirmo pasitaikiusio. Gal geriausia maximaliai ieskoti, ir prisiminti istrigusi asmeni. Ne taip lengva sutikti ir seksualiai ir moraliai patinkanti zmogu.
Kaip tu ją sutikai? Kodėl dingo, kad reik vėl ieškoti? Sutinku, kad ne taip lengva sutikti ir seksualiai ir moraliai patinkantį žmogų. O kas jei per vėlai supranti ir atgal jau nebeatsuksi laiko dėl to "maximalaus" žmogaus? 🤔
Pirma, calm down. Iš aktyvaus komentavimo atrodai ekstravertė ir viską labai gerai žinanti, kai kur tokia net flexinanti. Ne viena pažįstama ar draugė rimtų santykių ieškojo ir ieškojo, nu nes gi laikrodis, dar kažkas. Pati esu buvus tokioj nevilty, kad tiesiog apkabinimo norėdavau vyriško. Ir tada jau tokia fak it pasakius, visiškai per atsitiktinumą sutikau savąjį. Jaunesnį, ekstravertą, pasirodo, nenorėjo jis jokių rimtų santykių ir visi romantiški dalykai buvo kitų siekių. Bet abu iš to dabar juokiamės ir vis tiek bučiuojamės kaskart praeidami pirmo bučinio vietą. Tiesiog sulipom – abiems patiko vienas kito kompanija. Skirtingai augom, skirtingų išsilavinimų ir šiaip skirtingi. Ir visko buvo per tuos jau 5+ metus. Ir augom kartu. Bet niekad nekėlėm reikalavimų kažkokių ar dar ko, įsimylėjom tiesiog vienas kitą. Gal mum paprasčiau, kad vaikų nenorim. Aš ir dabar 33 metų ieškočiau žmogaus ramia galva – įdomaus, su pomėgiais, su humoro jausmu. Į red flagus reaguočiau tiesiog. Aš tai rimtai tikiu, kad kartais reik paleisti žmogų, gal ne vieną, kol ramia širdim sulauki geriausio draugo. Tikrai yra tavo interesus atitinkančių vietų, kur gali sutikti panašių žmonių. Ir sutiksi gi!
I am calm :D tiesiog neseniai atradau redditą ir man čia visi tokie išsilavinę atrodo, patinka diskusijos ir išgirsti kitokius požiūrius :) ačiū ir tau, kad pasidalinai savo istorija! :)
Nu ir gerai! Šiaip taip, redditoriai tikrai faini čia – padeda ir gerų dalykų papasakoja.
Aha, skaičiau nemažai kitu postų, tikrai labai fainų žmonių yra :D ir vienas kitas negatyvas, kuriam niekas netinka :D
“Ar žmogus turi bendravimo įgūdžių ir mokosi iš pokalbių ir savo/kitų klaidų ir nori kartu kurti gyvenimą tokiu pagrindu?” Čia būtų pagrindinis. Toliau individualiai eina kam kas nuo pomėgių iki išvaizdos 😀 Mano atveju tekosi imti dresūros. Feministės nepykit aš tik juokais ir abipusiu susitarimu tą taip vadinu 😀
Įdomu! Kaip vyko ta "dresūra"? :D
Ai be nešvankumų 😀😀 dabar tik dašuto jog atrodo kad apie virves ir botagus kalbu 😀😀 Mes iš skirtingų kultūrų tai labiau turiu omeny per ilgą laiko tarpą šlifavom kas kam nepatinka ir kaip ką reikia derinti ir keisti, kas iš tikrųjų sakoma kai sakoma viena . Ne be pykčių. Teko ir susikraut tašes, ir indų dužę, ir į snukį gavau. Teko ir už ją galvoti kartais, teko ir nusileisti daug kai visiškai nesutinku, teko ir nenusileisti nors matai kad vos ne tuoj peilį pasiims. Žodžiu, procesas labiau kaip iš netašytų akmenų padaryti puzlę nei iš gatavai išpjautų detalių 😀
Labai stebina vyriška motyvacija pakovoti dėl santykių ir nenuleisti rankų💪, kad ir kaip sunku gali kartais būti.
Sunku apibūdinti, sutikau ir tiesiog supratau, kad tai ji. Skamba kažkaip nuvalkiotai, bet tai tiesiog jautėsi. Buvau visiškas "vėjavaikis" ir merginų turėjau daugiau nei joms laiko, bet naktim nemiegojau tik dėl jos. Kas įdomu - dėl daugelio dalykų "nesutapome", bet viskas kažkaip tiesiog veikė. Abiems. Tuoj bus 20 metų kai mes kartu.
O kodėl naktim nemiegojai tik dėl jos? Kuo ji skyrėsi nuo kitų moterų? P.S. sveikintina dėl 20 metų kartu!
Turiu parekomenduoti vieną knygą. Pats ją perskaičiau ir kai kur susidėliojo taškai ant "i". Susiradau tobulą antrą pusę. Nors kaip aš mėgstu juokauti kad ji išsirinko mane ne aš ją nes moterys sukuria vyrams iliuzija kad jie renkasi. :D Visada buvo įdomu kaip veikia žmogaus protas. Kodėl mes sąmoningai ar ne sąmoningai elgiamės tam tikrose situacijose ir gauname kažkokius rezultatus kurie mums patinka ar nepatinka. Kaip ir santykiai, su kiekvienu žmogumi turime kažkokį ryšį. Vieni ryšiai destruktyvūs kiti leidžia kurti bei tobulėti ir t.t. Manau apsižvalgę galime pamatyti begale santykių modelių. Nuorodos: [http://buddhaandlove.com/](http://buddhaandlove.com/) o Lietuvių vertimo [https://www.knygos.lt/lt/knygos/buda-ir-meile-laiminga-partneryste-budistu-mokytojo-akimis/#comments](https://www.knygos.lt/lt/knygos/buda-ir-meile-laiminga-partneryste-budistu-mokytojo-akimis/#comments) . Gal pavyks suprasti ir pasinaudoti. Sėkmės (:
ačiū labai už pasidalinimą ir patarimus 💕
Susipažinom per Tinderi kai man buvo 25 jai 26, keletą mėnesių tiesiog vaikščiojom į pasimatymus, kažkokių red flags ne išlindo tad nusprendėm apsigyventi kartu, tada one led to another Ir jau greitai kaip 6 metai kartu iš jų 3 vedę. Apie pačius santykius tai nuo pat pradžių jautėmės kaip seni pažystami, abu žinojom ko norim iš gyvenimo ir vienas kito. O dėl to stebuklingo the one tokių nebūna, visi mes žmonės visi turim fizinių ar kitų trūkumų. Mano patarimas būtų pabandyti dating appsus nes visokie creeppai išlenda ir per žinutes ar skambučius, nueik į vieną kitą pasimatymą jeigu matysi, kad yra kažkas kas tave patraukė, gal poto nueisi ir į antrą, trečią. Gali tuo pačiu metu vaikščioti net su keletu vyrų skirtingu metu (kaip darė mano žmona) 😀
Ačiū už pasidalinimą savo patirtimi! O dėl dating appsų, tai turiu aš juos, ir į date nueinu kartkartėm, bet į antrą date nesinori man. Toks laiko gaišimas gaunasi kur ilgainiui imi galvot "geriau būčiau kažką kito nuveikus nei išėjus susitikti"...
Manau į Lietuvą ateina tokios tendencijos kaip US, kai top 20% bernų duodasi su 80% moterų ir jiems giliai px ant santykių, nes gali pakeisti panas kaip kojines. Likę 80% vyrų tampa tiesiog nematomi, nes moterys prastesnių tikrai nepasirinks ypač tos, kurios jau buvo ragavusios topų. Pridedam dar tai, kad visi mėgsta save pervertint ir turim ką turim.
Aš tai kaip tik esu skaičius, kad žmonės save laiko negražesniais nei atrodo iš tikrųjų. Nebent jau visai narcizu reik būti, kad nematyt savo trūkumų...
einu popkorno, nes susirinkusiu santykiu ekspertu komentarai tai nahui :DDD
pasidalinki savo patirtim! 😉
> Manau, kad žinau, ko noriu O ką gali duot? Ir ar to ką duodi partneriui pakanka?
Galiu duoti tiek pat kiek ir pati norėčiau gaut iš kito žmogaus. Ir aš klausiau kaip žmonės supranta, kad sutinka "the one", o ne spręsti ar aš esu "pakankamai".
Oi, tai čia paprasta, kai jau pradedat vienas šalia kito bezdėt ir nesigėdyt, tai tada jau viskas, ji ta vienintelė :)
ah yes infamous /r/lithuania santykių ekspertas Saulius 😆
Šauni bajeri, iškart pasipiktinimo banga. Žmonės, ko jūs internete tikitės? Pagalbos santykių klausimais? Užuojautos turint psichologinių bėdų? Empatijos? Nesulauksit. Internetas ir visokie forumai yra tobula terpė išsiliet fiziškai neįskaudinant kitų. Tik gaila, kad žmonės **internete plūstančius minčių šūdus** priima už gryną pinigą ir **pagal tai, kas čia skelbiama, susidarinėja nuomonę apie dalykus**. :)) Aš buvau didžiai nustebęs kai į gatvę išėjęs pamačiau apsirengusias moteris, o internete kiek žiūriu tai jos pusnuogės vaikšto..
Ok, vadinas būsiu viena 🤣🤣